Žmogus tik gimsta – jis įrašomas į knygą. O knygos atsiradimas neatsiejamas nuo žmogaus noro savo mintis užfiksuoti puslapyje. Vieni rašome knygas, kiti jas skaitome. Iš knygų mokomės, ieškome atsakymų į mums iškilusius klausimus. Kiekviena knyga gali padėti žmogui suvokti gyvenimo subtilybes. Su knyga atsirado ir jos žymėjimo ženklas – ekslibrisas. Ex libris išvertus iš […]
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas. Ypač džiugu, kai lankytojas, dovanodamas, perduodamas muziejui atneštus daiktus, gali papasakoti visą reikiamą informaciją, susijusią su eksponatu. Tai […]
Dar 2020 m. pradžioje į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ paskambino Maksimas Greičius ir pranešė Šilinės kaime radęs žetoną. Muziejus ženklelį priėmė, tačiau tik po pusmečio pavyko išsiaiškinti, kad tai šuns žetonas. Jis varinis, aštuoniakampis. Averse užrašas „Tauragės apskritis 1935“, reverse skaičiai 3633. Galbūt tai vietinių, o gal administracinės ribos sargybinių šuns ženklelis. Mat tuo metu […]
Sausio 13-osios išvakarėse Tremties ir rezistencijos muziejuje rašytojas Ernestas Kuckailis pristatė savo devintąją knygą – ,,Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“. Ernestas – labai spalvinga gerąja šio žodžio prasme asmenybė, turintis labai daug žinių ir gebėjimų, stebinantis savo universalumu. Pernai Tauragės rajone, Žygaičiuose mes jį matėme kaip desantininką, rekonstravusį Juozo Lukšos – […]
Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas, Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadas gimė 1923 m. sausio 20 d. Šiemet sukanka 100 metų nuo jo gimimo. Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. vasario 1 d. pakrikštytas Jono ir Agutės (iki santuokos Vencelytės) Mieliulių sūnus vardu Aleksandras. (1.) Vokiečių okupacijos metais jis įsijungė į Lietuvos […]
Iš pirmo žvilgsnio, apie Oplankio dvarą Mažojoje Lietuvoje, Tauragės rajono pakraštyje, Lauksargių seniūnijoje išlikę labai nedaug žinių. Vietos spaudoje kartais parašoma apie tragiškos būklės nugyventus griūvančius rūmus. Tačiau informacijos yra, tik ji mažomis dalimis išskaidyta eilėje šaltinių. Norėjosi surinkti ir lyg dėlionę sudėti buvusį Oplankio dvaro vaizdą. Lauksargių-Vilkyškių kelias baigiamas kloti asfaltu, todėl dvaras bus […]
Kreivėnai – baigiantis išnykti Mažosios Lietuvos kaimas, perkirstas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės administracine riba. Tik sovietmečiu sudraskyti Kreivėnai Pagėgių savivaldybės pusėje priskirti Strepeikių kaimui. 2015 m. jame buvo 6 gyventojai, o gretimuose Strepeikiuose 2021 m. – 46 žmonės. Kaimo istorija Per kaimą teka kanalizuotas upelis Kreivė. Išsidėsčiusi gyvenvietė ant vaizdingų Vilkyškių kalvagūbrio kalvų. Tai vienas […]
Muziejuje saugotas itin prastos būklės, trupantis, perplyšęs į tris dalis 1930 m. ranka braižytas Tauragės planas išliks dar ilgai. Parengus projektą pavyko gauti Lietuvos kultūros tarybos lėšas restauravimui su Tauragės rajono savivaldybės prisidėjimu. Žemėlapį restauravo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja, taip pat restauratore dirbanti Natalija Kučinskaja. Tai reikšmingas eksponatas, kuriame matomi senieji […]
Eglė ČERVINSKAITĖ Pirmadienį, istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse), tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją, buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. Juozas Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su […]
„Kraštotyra– išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomenės jėgomis. […] Kraštotyros veikla daugiausia plėtojama draugijose ir mokyklose. Kraštotyra svarbi mokslui, kultūrai, švietimui, vaikų ir jaunimo mokymui bei auklėjimui“, – taip „kraštotyros“ sąvoką aiškina populiarioji Vikipedija. Ir tikrai, anksčiau, kone kiekvienoje mokykloje, veikė kraštotyros būreliai, kur moksleiviai rinkdavo, fiksuodavo įvairią informaciją. […]
Neseniai Ukraina minėjo Nepriklausomybės dieną. Spaudos pranešimuose žodis „nepriklausomybė“ buvo rašomas iš didžiosios raidės. Nežinia, ar dėl to, kad nepriklausomybė gali būti viena. O gal dėl to, kad šiuo metu už nepriklausomybę tebėra kovojama, nepriklausomybė yra siekiamybė. Pusę metų kaip vyksta Rusijos karas Ukrainoje. Tauragės krašto muziejuje „Sankata“ rugpjūčio 25 d. atidaryta audiovizuali paroda „Ukraina: […]
„Viskas prasidėjo 1948 metų gegužės 22 dieną. Anksti ryte, kai dar nebuvo prašvitę, į kiemą įvažiavo rusų sunkvežimis. Jame sėdėjo keturi rusų kareiviai. Jie įsiveržė į mūsų namą ir liepė ruoštis išvažiuoti“, – taip savo pasakojimą apie tą įsimintiną dieną pradėjo Juozas Berneckas. Tai dar viena istorija apie tremtį, dar vienas, gyvas to laikmečio liudininkas. […]
Birželio 14 d. minint Gedulo ir vilties dieną, daugeliui buvusių tremtinių teko vėl ir vėl grįžti į tą siaubingą, jaudinantį metą, kai juos, tada dar buvusius vaikus, kūdikius išvežė iš gimtųjų namų į nežinią. Viena tokių – Aldona Ščepova. Susitikus per renginį prie katalikų bažnyčios skvere, ji pasiguodė, kad visą dieną labai graudinasi, norisi verkti. […]
XX a. Lietuvos kaimo jaunimo vakarėliai skyrėsi nuo dažnai idealizuojamo vaizdinio, neva juose visi buvo blaivūs, mandagūs, šoko ir gražiai linksminosi. Iš tikro, net menkiausias kaimo jaunuolių konfliktas baigdavosi muštynėmis, o girtų vaikinų veiksmai šiais laikais užtrauktų net baudžiamąją atsakomybę. Kaimo vakarėliai, dar vadinami „šokiais”, prigijo Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, bei turėjo tam tikras nerašytas […]
Tarpukario Lietuvoje vyravo kitokia meilės samprata nei dabar. Jei šiandien daug ką lemia tarpusavio supratimas, charizma, išvaizda, statusas ar netgi turtas, tai tarpukariu svarbiausias veiksnys partnerio pasirinkimui buvo tėvų valia. Tą gerai atspindi ištrauka iš vieno įsimylėjėlių laiško: „[…] Labai man smagu, kad Tamsta atkreipei į mane dėmesio ir, kad galiu padaryti Tamstą laimingu. Bet […]
Tarpukariu viena opiausių šalies problemų buvo neišgrįstos gatvės. Dažnu atveju naudotas žvyras, tačiau rudenį ten telkšojo balos, o vasarą pakildavo didžiuliai dulkių kamuoliai. Pagrindinės miestų gatvės grįstos netašytais lauko akmenimis, tačiau anuo metu net didžiųjų miestų centruose galėdavai išysti besiganančias kiaules ir vištas, gatvėmis važiuodavo arkliais kinkyti vežimai, tad visas gyvulių suneštas mėšlas atsidurdavo ant […]
Pradinis impulsas ir pats festivalio formatas atėjo iš nevyriausybinio sektoriaus, nes Tauragėje iki 2016 metų buvo organizuojami Tarptautiniai fotografų klubų suvažiavimai. Jau tada netradicinės meno formos įnešė kultūrinės įvairovės į Tauragės gyvenimą. Menų festivalį KVADRATU Tauragės krašto muziejus „Santaka“ organizuoja ketvirtą kartą. 2021 metais pandeminė realybė vertė ieškoti naujų būtų užmegzti ryšį su auditorijomis. Prisiminkime, […]
Birželio 17 d., penktadienį, oficialiai atidaromas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas menų festivalis KVADRATU. Be šiuolaikinio meno instaliacijų, dirbtuvių, lauko parodų ir dėmesio Jono Meko fenomenui, Pilies kiemelyje vyks koncertas, kurio žvaigždės – elektroninio roko ketveriukė SINSTATION. Prieš grupės pasirodymą Tauragės Pilies kiemelio svečiai išgirs šiuolaikinės indie folk muzikos atstovą Karolį Rupkų iš Klaipėdos bei […]
Tris dienas, birželio 3-5 dienomis trukusi miesto šventė veiklomis ir žmonėmis užtvindė popandeminę Tauragės kasdienybę. Jono Viktoro Kalvano parke dūzgė vaikai, pilies kiemelis, aikštė ir Vasaros estrada traukė kūrybos bendruomenes, o simbolinę reikšmę turinti Bažnyčių gatvė virto miesto turgumi. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, būtent per turgų iki Antro pasaulinio karo Lietuvoje plito naujovės ir mezgėsi […]
Romas Kalanta – lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš SSRS valdžią Lietuvoje. „(…) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – taip samprotavo devyniolikmetis iš Vilijampolės. Panašios mintys sklandė daugelio to meto jaunuolių širdyse. […]
TAURAGĖS „MAISTO” FABRIKO ATSIRADIMAS Po pirmo pasaulinio karo Lietuvoje vyravo nuomonė, kad žemės ūkio pagrindas yra gyvulininkystė. Tačiau, norint vystyti verslą ir organizuoti eksportą vien tik užauginti produkcijos nepakako, ją reikėjo ir tinkamai paruošti. Todėl 1923 m. Kaune įkurta Akcinė Bendrovė „Maistas” greitai tapo viena reikšmingiausių įmonių Lietuvoje. Tarpukariu šios bendrovės bekonas sudarydavo apie ketvirtį […]
Pastaraisiais metais vis dažniau tauragiškiai mato danguje stambių baltų kirų, kartais net rytais iš miego vietoj žadintuvo pažadina jų garsūs klykavimai. Tai yra sidabriniai kirai. Natūralioje aplinkoje sidabriniai kirai dažnai gyvena kolonijomis ir perėjimui pasirenka smėlėtas ir akmenuotas pakrantes ir saleles, kur ir krauna lizdus. Jų racionas labai įvairus. Kirai minta žuvimi, vėžiagyviais, moliuskais, graužikais, […]
Emocingi pokalbiai su gimine praturtino, juk per pandemijos metus tų susitikimų nebuvo. Matau, kad vienodai su nedidelėm variacijomis suprantame Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekstą ir vienodai nesuprantame, kam to XXI amžiuje reikėjo Putinui.
Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės krašte neaptinkamų ir negyvenančių. Šį pavasarį pasisekė sutikti porelę vienų rečiausių Lietuvoje perinčių ančių – smailiauodegių ančių. Smailiauodegė – tai yra grakšti antytė, smulkesnė už didžiąją antį, su ilgu kaklu ir labai ilga uodega. Patelė […]
Perskaitęs duok kitam! jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno Kronikos numerio antraštėje. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimas – vienas iš ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. Kronika pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytus tikinčių […]
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Šimtai, tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį, šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas…tai ne žymūs pramonės rajonai, tai […]
Pasakojo Julija Diksienė-Daukšaitė, gimusi 1910 m. Bernotiškės k. Tauragės r. Gyveno Tauragėje, Šilalės gatvėje. Rašyta ranka, kalba neautentiška. Kabutėmis išskirti žodžiai, posakiai, sakiniai autentiški. Vidutiniškai šeimoje būdavo 5–6 vaikai. O kitų būdavo ir po 15. Ringalių kaime buvo mano vyro giminės 16 vaikų, o dar tėvas su motina, tai iš viso 18. Kur daug vaikų […]
Gyvenimui bėgant, dauguma nesureikšminame nuverčiamų, perstatomų, uždengiamų žmogaus kurtų konstrukcijų, kurios mena tam tikrą laikmetį. Labiau vertinti tai pradedame praėjus ne vienam dešimtmečiui, kai senosios konkretaus laikmečio praeities ženklų itin sumažėja, mažai lieka gyvų tuos laikus mačiusių žmonių. Taip ir šios istorijos atveju. Baigėsi Antrasis pasaulinis karas, visai greta Tauragės buvusi Vokietijos teritorija – Mažoji […]
Sausio 25 d. senovės lietuviai šventė pusiaužiemį. Sakoma, kad tą dieną barsukas (Žemaitijoje – meška) išlenda iš savo migio pažiūrėti, koks lauke oras. Jei diena saulėta, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir lenda į urvą, gulasi ant kito šono miegoti toliau, tad žiema dar išsilaikys ilgokai. Jei diena debesuota, jis bėginėja po lauką, kol sušąla ir, […]
Dariaus Kiniulio straipsnis, rašytas Goethe institutui Lietuvoje. Tad kokia ta Tauragė? Poindustrinė, tačiau ir vėl industrinė, sumažėjusi, tačiau su paradoksaliai sparčiai augančiais naujais kvartalais, automobilių rojus, verslių žmonių kalvė, kultūros židinys ir žaliosios energijos naudojimo pavyzdys. Su galimybe. Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/lit/22376515.html
Apie tuos įvykius negaliu kalbėti, kaip objektyvus, šaltas tyrinėtojas. Tai kas vyko tuo metu – buvo mūsų gyvenimas. Ir nuo to, kaip viskas pasisuks, priklausė, kaip susiklostys mūsų tolesnis gyvenimo kelias. Normaliu laiku, normalioje šalyje, paprasto žmogaus gyvenimas nelabai priklauso nuo visuomenės ir valstybės gyvenimo, tačiau tuo metu mes gyvenome nenormaliu laiku ir nenormalioje šalyje. […]
Pasakojo Ona Laurinaitienė-Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenusi Tauragėje. Mirė 2021 m. Pasakojo apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose. DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trims savaitėms kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo […]
Tekstas publikuotas kūrybos žurnale „Slemas su ragais“, 7-10 psl. Leidėjas Tauragės krašto muziejus„Santaka“, 2020. „Slemas – tai poezijos reklama, po to jaunimas pereina prie rimtesnės poezijos“, – kažkaip panašiai rašė feisbuko komentatoriai pasirodžius pirmajai Mariaus Povilo Elijo Martynenko knygai „Be penkių pasaulio pradžia“ (2019 metais išleido „Tyto alba“). Dabar jau žinomo ne tik kaip slemerio, […]
Publikuota portale 15min.lt 2021 balandžio 15d. 15:58 Pradžioj buvo žodis, reiškiantis tam tikrus renginius. Vienžo, linksmybes ir laisvalaikį daugiausia. Čia panašiai kaip su sportu, kam sportuoti – juk gali šakę pakiloti! Iš pažiūros atrodo, kad gana logiška, bet sportas – tai sistemingas judėjimas, suderinti judesiai, sąmoningai daroma apkrova toms kūno dalims, kurios fizinio darbo metu […]
Renata Karvelis, poetė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“2021.03.13 17:57 Mes juokaudavome, nes visada tai likdavo tarsi buitiniu juokeliu, kad yra dvi rūšys moterų. Pirmoji – moterys, o antroji – bobos, ir tų antrųjų yra didžiuma. Arūnas Valinskas 2010 metais boba pavadino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tada jis sakė: „Mums reikalinga ne įžeistos bobos pozicija, ne […]
Renata Karvelis, poetė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2021.10.02 15:59 Po pirmo menų festivalio „Kvadratu“, kurį 2019 metais organizavome kartu su kolegomis, socialinių tinklų erdvėje pasklido labai daug nuotraukų su festivalio vaizdais, asmenukėmis, pasirodė nufilmuotos medžiagos fragmentų. Po to vietos laikraštyje buvo išspausdintas festivalio veiklą apibendrinantis tekstas su mano interviu fragmentais. Popieriniame laikraščio variante iš […]
Renata Karvelis, poetė, muziejininkė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2021.07.31 13:05 Po renginio muziejaus lankytoja kalba. Kaip gaila, sako ji, kad tiek mažai žmonių atėjo, aš draugėm sakiau, einam kartu, bet jos eilinį sykį padejuoja, kad „Tauragie nieka nie“. Tokių arba panašių žodžių kartais vis nugirstu. Dažnai atrodo, kad patys tauragiškiai itin susirūpinę, kur tuo […]
Radijui Edvardas Gasinskas (gim. 1969, Vilniuje) pasakojo, kaip vaikystėje nuobodžiaudamas per pamokas braižė parkeriu sugertukuose, tuose papildomuose gerai rašalą sugeriančiuose lapuose, kurie tarsi dyki būdavo sąsiuvinio gale. Pamenate juos? Kai jau pritrūkdavo vietos, piešinius pratęsdavo kituose puslapiuose, kol galop vis tiek mokytojai užtikdavo Edvardo darbus sąsiuviniuose ir… Jau devynių metų užsimerkęs mokėjo nupiešti Lenino siluetą, […]
Vienas iš Tauragės tautodailės veteranų tautodailininkas Juozas Galbogis 2021 m. šventė savo gyvenimo 90-ties metų jubiliejų. Juozas Galbogis gimė 1931 m. gegužės 7 d. tuometinės Tauragės apskrities Eržvilko valsčiuje, Pavidaujo kaime (dabar – Jurbarko rajone). Juozui būnant trejų metukų, mirė mama. 1939 m. tėvas pardavė ūkį, bet iš to nieko neliko: nei ūkio, nei pinigų […]
Balandžio 18 diena kalendoriuje pažymėta, kaip Tarptautinė paminklų apsaugos diena. Tauragės mieste, rajone paminklų išties yra nemažai. Važiuojant link Žygaičių, Būdvyčių kaime, stovi paminklas, tiksliau 7 metrų kryžius, pastatytas aštuoniems žuvusiems partizanams atminti. Kryžiaus statytojas – Jonas Ozgirdas. Tai vienas iš trijų jo statytų paminklinių kryžių, kurie išsidėstę 7-8 km. spinduliu. Jonas Ozgirdas – Tauragės […]
Šiandien jaunos kartos jau ne nustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose. Visų pirma – […]
Laikas, kaip tekanti, srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius…Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra, kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę, užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet, dar […]
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama, Rasa Levickaitė–Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu, ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. Tada buvo kiti laikai….Gal ne…greičiau tokie patys. Žmonės mylėjo, kūrė, statė namus, gimdė […]
Krapavickas Nikodemas – 1935 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Vėliau, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės 2 DLK Algirdo pėstininkų pulke, įstojo į Karo mokyklą. 1941 metų birželio 13 d. areštuotas ir ištremtas į bolševikinę Rusiją. Grįžęs iš vergų šalies, po atkaklios kovos už būvį ir siekimą dirbti pagal savo specialybę, gavo teisę mokytojauti. Buvo aktyvus Tauragės rajono […]
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4 d., atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacijos semiuos iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių […]
Tęsiant istorijas apie Lietuvos pokario laikotarpį, šiandien pristatau dar keletą skaudžių prisiminimų. Vieną jų papasakojo Danutė Katinaitė – Juodeliene. Ji – Gedimino Katino ir Kazimieros Brazaitės – Katinienės dukra, gimusi tremtyje. Gediminas Katinas, buvęs Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, aktyvus Sąjūdžio narys, Danutė Katinienė – buvusi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė. Deja, šiandien gyvųjų […]
Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija, laikantis tarptautinio susitarimo, žiemojančių vandens paukščių apskaitą paskelbė sausio 15 –17 dienomis. Apskaita įvyko vienu metu visose šalyse. Taip yra daroma tam, kad minimizuoti duomenų dubliavimąsi dėl paukščių judėjimo iš vienos teritorijos į gretimas. Lietuvoje apskaitos vykdomos kiekvienais metais,nuo 2010 metų,ir šią žiemą žiemojančių vandens paukščių skaičiavimas įvyko dvyliktus metus iš […]
Paskutinė žiemos diena… Pažvelgus į Facebook‘ą, ima baltas pavydas: kolegos gamtininkai iš Klaipėdos krašto dalijasi artėjančio (o gal jau atėjusio?) pavasario nuotraukomis. Nemuno delta džiugina stebėtojus gausiais žąsų ir pempių būriais, ten praskrenda eurazinės cyplės ir smailiauodegės antys, yra užfiksuotos parskridusios gervės ir netgi kai kur stebina ankstyvų gandrų pasirodymai… O kaip gi mūsų krašte? […]
Štai ir vasara. Aiškiai matosi sezoniniai pasikeitimai gamtoje. Po pavasarinės paukščių gausos dabar atrodo, kad jų skaičius sumažėjo. Iš dalies taip ir yra, nes gausūs migruojančių paukščių, neperinčių Lietuvoje, būriai praskrido pro Lietuvą ir nukeliavo toliau, į savo tolimas perimvietes. Pasilikusių, perinčių mūsų krašte paukščių būreliai subiro ir todėl irgi ne taip krenta į akis. […]