Muziejus renka šiukšles? Taip galima pagalvoti, užmetus akį į šias nuotraukas. Tai maisto ir kitų gaminių pakuotės, patys gaminiai iš Tauragės, Jurbarko, kartais Vilkyškių ir kaimų iš visos apskrities. Kodėl jas kaupiame? Pakuotės greit keičiasi, vieni produktai ir gamintojai išnyksta, atsiranda kiti. Ir tai tampa istorija, kad ir kokia nauja ji bebūtų. Pakuotės, gamintos prieš 100 metų (tuo metu – šiukšlės) šiais laikais gali kainuoti ne vieną dešimtį ir šimtus eurų, nes tai įdomu kolekcionieriams, muziejininkams, istorikams. Neblogai išsaugoti sovietinės Tauragės produktų pavyzdžiai. Tačiau kiek kitokia padėtis po nepriklausomybės atkūrimo. Tikriausiai negrįžtamai prarastos ledų gamyklos „Baltoji snaigė“, ar „Stragutės mėsa“ ir kitų gamintojų pakuotės, nes jų taip ir nepavyko rasti, kadangi susizgribta per vėlai. Jei kažką turite, praneškite mums.

Kitas dalykas – klaidinančios etiketės. Su užrašu „Vilkyškių“ daug produktų gaminama Tauragėje, su Marijampolės pieno grupės ženklu gaminti produktai – Jurbarke, Lukšių pieninės – Jurbarke, Rokiškio mėsinės – šalia Gaurės. Arba atvirkščiai: „Tauragės maistas“ – Utenoje. Tad tik atidžiau įsižiūrėjęs gali pastebėti, kur gamintas produktas.