Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje.
Sąjūdžio kambarį puošia dvi trispalvės. Nors abi jau gerokai pablukusios, bet abi vienodai svarbios. Unikalią relikviją – Tauragės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės vėliavą, šventintą monsinjoro a. a. Petro Puzaro – muziejui perdavė a. a. Bronius Martinkus. Kaip jis pats teigė, perdavė ne nuo savęs, o nuo visų Tauragės Sąjūdžio grupės dalyvių. Bronius Martinkus buvo tuometinės Tauragės Sąjūdžio grupės aktyvistas, paskutinis Sąjūdžio rajono tarybos pirmininkas. Vėliavos viršutinę koto dalį puošia Gediminaičių stulpai, kurie buvo iškalti tuometinėje Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykloje (SMEG).
Kitą vėliavą perdavė taip pat aktyvus sąjūdietis, visuomenininkas Sigitas Mičiulis. Pasak jo, su šia trispalve sąjūdiečiai dalyvaudavo įvairiuose mitinguose, renginiuose. Tai pirmoji vėliava, sąjūdiečių iškelta Tauragėje (Tauragės keramikoje) 1988 metais. Su ja tauragiškiai dalyvavo Baltijos kelyje, Sausio 13-ąją prie Parlamento. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši vėliava apkeliavo daug pasaulio šalių. Su ja tauragiškiai dalyvavo Pasaulio veteranų sporto žaidynėse Australijoje, Kanadoje, taip pat įvairiuose čempionatuose Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje.
Gerbiamo Sigito dėka, turime kone visus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis leidinio „Sąjūdžio žinios“ 1988 metų numerius. Pasak Sigito, 1–10 numeriai, gavus originalą iš Vilniaus, buvo nelegaliai padauginti Tauragės „Keramikos“ gamykloje.
Apie Tauragės sąjūdžio veiklą buvo rašoma LPS Tauragės rajono tarybos leidžiamame laikraštyje „Mūsų žinios“, kurį redagavo Julius Ragelskis. Ir šiuos leidinius muziejui perdavė Sigitas Mičiulis.
Visai neseniai ekspoziciją papildė ofsetinės spaudos lakštai, kuriuose atspausdinti 1988 metų „Sąjūdžio žinios“ laikraščio tekstai. (Ofsètinė spaudà, ofsètas (angl. offset –(nu)traukti), spaudos būdas, kai dažai nuo spaudos formos cilindro ant popieriaus perkeliami per tarpinį elementą, aptrauktą tampria danga (ofseto cilindrą – iš visuotinės lietuvių enciklopedijos). Ofsetinės spaudos lakštus, kuriuos rado susuktus į ritinėlį nusipirktos sodybos palėpėje, muziejui perdavė Emilija Tamašauskaitė.
Tauragiškių dalyvavimą įvairiuose sąjūdžio renginiuose, mitinguose, akcijose nuosekliai fiksavo tauragiškiai fotografai. Ekspozicijoje galima pamatyti Benjamino Pociaus, Edmundo Mažrimo, Romualdo Baliūno nuotraukas. Mūsų sąjūdiečius iš kitų dalyvių išskirdavo aukštai iškelta Tauragės vėliava–vimpilas, su kuria tauragiškiai dalyvavo įvairiuose Sąjūdžio mitinguose. Džiugu, kad ši istorinė vėliava taip pat puošia Sąjūdžio kambarį.
Gerbiamas skaitytojau, o gal ir tu turi kokių daiktų, dokumentų, bylojančių apie Sąjūdžio laikotarpį? Pasidalink savo istorija su visais. Lai daiktas, pavirtęs eksponatu, pasakoja Lietuvos atgimimo istoriją. Apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje daugelis tauragiškių papasakojo filme „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Šio filmo premjerą išvysite rugsėjo 28 d. 15 val. Tremties ir rezistencijos muziejuje.
Aušra Norvilienė
