Ilgus šimtmečius didesnių tiltų Tauragės apylinkėse nebuvo. Paprasti mediniai statyti per siaurus upelius. Didesnes upes, kaip Jūrą, Šešuvį tekdavo įveikti brastomis. Taip ir ties Tauragės dvaru bei dabartiniais Jovarais būta brastos – seklesnės vietos, kur galėdavo perbristi keliautojai bei arklių tempiami vežimai.

Tauragės tiltai

Pirmasis tiltas Tauragėje per Jūrą pastatytas anksčiausiai 1834 m. tiesiant Rygos-Karaliaučiaus plentą, tiltas buvo medinis ir jį 1875 m. kovo 27 d. sugriovė ledonešis. Nėra išlikę jo atvaizdų. Kad toks tiltas būtų pastatytas ir privažiuojamas, prireikė iškasti dalį kalno, kur buvo senosios katalikų kapinės. Likusioje šiaurės vakarų kalno dalyje po keleto dešimtmečių pradėta statyti cerkvė. Dabar jos vietoje – kultūros rūmai. 1880 m. gruodžio 12 d. iškilmingai atidarytas naujasis 74,5 m ilgio, modernių metalinių sijų su granitinėmis atramomis tiltas, matomas retuose pirmuosiuose Tauragės atvirukuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. kovo 15 d. jis, Vokietijos kariuomenei iš miesto besitraukiant, susprogdintas. Vėliau šalia pastatytas laikinas medinis tiltas, užfiksuotas keliose nuotraukose. 

1930 m. pradėtas statyti naujas metalinių konstrukcijų arkinis tiltas. Tais metais Lietuvoje minėtos Vytauto Didžiojo mirties metinės, buvo nešamas jo paveikslas. Rugsėjo 8 d. statomo tilto pamatai buvo pašventinti, o pats tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. 1934 m. jį užbaigus ir atidarius eismą, senasis medinis nuardytas. Naujasis tiltas stovėjo iki 1941 m. birželio 22 d., kai skubiai atsitraukdama sovietų armija jį susprogdino, patirdama didelių nuostolių. Vokietijos kariai greitai pasistatė laikiną medinį tiltą technikai, o šalia siauresnį tiltelį pėstininkams. Iš šios vietos yra išlikę nemažai vokiečių darytų nuotraukų. Po karo pastatytas kitas medinis tiltas. Apie 1950 m. užbaigtas gelžbetoninis sijinis tiltas, o rekonstruotas 1975, 2002 ir 2007–2008 m.

2013–2014 m. pastatytas antrasis gelžbetoninis tiltas Tauragėje ten, kur jo niekada anksčiau nebuvo. Tačiau naujasis tiltas skirtas tik pėstiesiems, dviratininkams ir jungia miesto centrą su Butkeliais. 2026 m. po juo Tauragės krašto muziejus „Santaka“ planuoja įrengti šviečiančią ilgalaikę meninę instaliaciją, pasitelkdamas „Dalyvauk, Taurage!“ biudžeto lėšas.

Geležinkelio tiltai

Visai šalia Tauragės konvencijos paminklo, Beigeriškių kaime yra geležinkelio tiltas per Ežeruoną, statytas 1916–1917 m. Maždaug 125 m ilgio tiltas turėjo tris monolitines gelžbetonines arkas. Dvi iš jų sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau viena arka išlikusi autentiška. Likusi tilto dalis atstatyta 1962 m., tačiau kitokia nei buvo – metalinių konstrukcijų.

Pirmasis geležinkelio tiltas per Jūrą ties Tauragės dvaru pastatytas 1916 m. Tikėtina, jog pirmasis buvo medinis, tačiau jau nepriklausomos Lietuvos laikais pastatytas plieninis tiltas. Statybų metu darbininkus saugojo ginkluoti kariai. Jeigu visai tiksliai, tai du greta vienas kito esantys tiltai, po vieną kiekvienai vėžei. Atrodo, kad Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams traukiantis vienas iš šių tiltų buvo susprogdintas, jovariškiai įspėti užsispausti ausis. Šiandien išlikęs tik vienas tiltas, kito likusios tik atramos. Beveik visą sovietmetį abiejuose tiltų galuose buvo sargybinių būdelės ir tiltas ištisą dieną saugotas, bijant partizanų diversijų.

Nesunku pamiršti vos daugiau nei metus gyvavusio siaurojo geležinkelio medinius tiltus. Tauragėje toks medinis stovėjo už dabartinio pliažo – prie Molupio žiočių. Kitas medinis tiltas jungė Ežeruonos krantus. Tačiau jau 1916 m. pabaigoje šie tiltai išardyti, bet liko to meto nuotraukose.

Tiltų statyba Tauragės apskrityje tarpukariu

Puikių prisiminimų iš gyvenimo pirmojoje Lietuvos Respublikoje yra pateikęs Stanislovas Biržiškis, kurie 1995 m. išleisti knygoje „Šilalės kraštas 2“. Jis buvo Tauragės apskrities valdybos tarybos nariu, Šilalės valsčiaus administracijoje užėmė aukštas pareigas. S. Biržiškis pasakojo, kad labai opus dalykas buvo tiltų statyba ir priežiūra. Visi mažesnieji tiltai taisyti valsčiaus savivaldybių, o didesnieji – apskrities savivaldybių, išskyrus tiltus per plukdomąsias upes, kurie buvo prižiūrimi valstybės. Tais laikais visi tiltai buvo mediniai. Jiems taisyti ir statyti būdavo suvartojama labai daug miško medžiagos. Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomo gyvenimo metais buvo iškeltas miško taupymo reikalas ir imta propaguoti cementinių ir betoninių tiltų statyba. Bet iš pradžių nebuvo mokančių statyti betoninius tiltus, tad pirmieji tokie tiltai pasirodė netinkami, nes be armatūros vamzdžiai (tuomet buvo statomi tiltai tik iš apskritų vamzdžių) tuoj suskildavo ir sutrupėdavo. Tai kėlė nepasitikėjimą betoniniais tiltais. Tik atsiradus Šilalėje meistrui Verkiui, gerai mokėjusiam savo darbą, pamažu visi nedideli mediniai tiltai buvo pakeisti betoniniais, o paskui imta statyti ir didesnius tiltus su betono skliautais. Jo pastatytieji tiltai ir dabar tebestovi, nors praėjo tiek metų, o per tą laiką tiltams teko pakelti ir karo sunkumus. Verkys ilgai darbavosi Šilalės valsčiuje. Jis pastatė daugumą vamzdinių tiltų ir visus skliautinius iki 3 metrų upės angos tiltus. Per Bremenos upę Skaudvilės vieškelyje, per Akmeną – Batakių vieškelyje, per Kisę – Pajūrio-Kvėdarnos vieškelyje, per Ilgotį – Šilalės-Pajūrio vieškelyje, per Jerubyną – Paakmenio-Gerdučių vieškelyje, prie kapinių Šilalėje ir kitur. Tik kai kurie per karą buvo susprogdinti. Verkys mirė apie 1938 m. ir palaidotas Šilalės kapinėse.

Buvo statoma daug tiltų per didesnes upes, nes visi tiltai virš 3 m pločio per neplukdomas upes buvo apskrities savivaldybės žinioje. Tauragės-Šilalės plento tiesimas buvo vykdomas tokiu būdu: „bedarbiai“ iškasdavo griovius, sutvarkydavo pylimą, suskaldydavo akmenis ir netašytais išgrįsdavo, o ūkininkai už mokestį surinkdavo akmenis, suveždavo, pristatydavo žvyrą (natūrinės pareigos būdu, be užmokesčio). Darbas vyko sklandžiai ir greit buvo išgrįsta 4 km nuo Šilalės ir apie 7 km nuo Tauragės. Nuo 1938-ųjų sezono naujas atkarpas grindė jau ne akmenimis, bet skalda, kaip ir Žemaičių plente. Beveik visas kelias tiestas naujomis vietomis ir sutrumpėjo 4 km. Daugelyje vietų teko atlikti didelius žemės ūkio darbus: prie Ringių, Pagramančio, Šunijos upių statyti naujus tiltus.

Kryžkalnio kaimas įkurtas tik 1938 m., nutiesus Žemaičių plentą. Čia įrengta pirmoji ir vienintelė tarpukario Lietuvoje moderni dviaukštė sankryža su plačiais žiedais užvažiuoti ir nuvažiuoti. Šie žiedai šiais laikais perdaryti ir kai kurios jų atkarpos uždarytos arba išardytos, tačiau senasis viadukas vis dar stovi ir yra naudojamas bei gerai žinomas visų tauragiškių. Šiandien tai Raseinių rajono teritorija, tačiau visai čia pat – Tauragės rajono kampas. Pastatymo laikais tai buvo Tauragės apskritis, Skaudvilės valsčius, tad skaudviliškiai galėtų pagrįstai didžiuotis šiuo faktu. Nuo Kryžkalnio maždaug vienodai nutolę miestai Kelmė, Šilalė, Raseiniai ir Tauragė (apie 35 km). Jis yra beveik pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos. Dienraštyje „Vakarai“ 1938 m. birželio 13 d. rašyta, kad statant šią modernią sankryžą, reikėjo gerokai nukasti senojo plento, o ties tiltu supilti apie 5–6 m. aukščio pylimus. Reikia paminėti, kad tais laikais beveik visi darbai buvo daromi rankomis ir arkliais. Tiltas – gelžbetoninis, klotas plytelėmis. Sankryžą statė, kaip rašyta, žinomas plentų statytojas Stungevičius iš Tauragės. Viaduką statybos metu aplankė prezidentas. Tuo metu buvo pilamas betonas į kraštinės atramos klojinį. Prieš išvažiuojant linkėdamas, kad viadukas ilgai stovėtų, A. Smetona pagal paprotį įmetė į betoną 5 sidabrinių litų monetą. Jam išvažiavus darbininkai liovėsi betonavę ir pradėjo ieškoti brangaus pinigo. Tačiau monetos rasti nepavyko.

Apie 1850 m. Skirgailuose per Šešuvies upę buvo pastatytas medinis tiltas. 1927 m. –  gelžbetoninis. Jį 1944 m. atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino. 1949 m. tiltas atstatytas, bet medinis su metalinėmis sijomis. Galiausiai aštuntajame dešimtmetyje pastatytas naujas gelžbetoninis, platesnis tiltas.

1938 m. sausį taisytas Stiegvilų tiltas prie Pašaltuonio, todėl autobusai paleisti per Gaurę.

Daugybėje kitų kelių ištiesintos kreivės, praplatintos siauros vietos, o keliai stropiai prižiūrėti. Pastatyta daug tiltų ir tiltelių. Vien 1938 m. apskrityje pastatyta 12 naujų tiltų! Iš jų 2 gelžbetoniniai, o kiti mediniai, stengiantis sunaudoti ąžuolus. Šiems tiltams vien apskrities savivaldybė išleido 60 000 Lt. Neįvardinta, kurie būtent gelžbetoniniai tiltai statyti, bet galime spėti, kad galbūt tai Antšunijų bei Pagramančio tiltai, abu sunaikinti per karą, bet atstatyti atitinkamai 1962 ir 1960 m. Beje, Antšunijų tiltas visiškai nuardytas ir naujai pastatytas 2024–2025 m. Antrą tiek tiltų (!) 1938 m. statė valsčių savivaldybės, kurių bendros išlaidos irgi sudarė apie 60 000 Lt. Vien 1935–1938 m. apskrityje nutiesta 50 km naujų kelių. Matydami šiuos skaičius galime geriau suvokti mastus, kokiais žengė atsigaunanti Lietuva, besivydama kitas šalis.

Skaudvilės tiltas per Ančią

1836–1844 m. Karaliaučiaus-Rygos plento ruožas tiestas per Skaudvilę, o per Ančią pastatytas medinis 7 angų 48 m ilgio spyrinės sistemos tiltas su lytlaužomis.

1926 m. vietoje senojo medinio baigtas statyti trijų lankstų skliautinis, dviejų briaunų tiltas. Tai 41 m ilgio ir 7 m pločio statinys, kurio tarpatramis 20 m. Pastatytas pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą. Žurnale „Technika ir ūkis“ P. Markūnas išsamiai aprašė konstrukciją. Arkinės perdangos, palyginus su sijinėmis, racionalesnės plieno kiekiu, bet, kad atlaikytų skėtimo jėgas, reikėjo stipresnių atramų. Autorius straipsnyje akcentavo, kad statybos vietos gruntas – kietas molis, kuriam galima perduoti ne tik jėgų spaudimą, bet ir arkos sukeliamų horizontalių apkrovų poveikį. Karpyta monolitinė briaunotoji plokštė per gelžbetonines kolonas rėmėsi į masyvius pamatus pirmame ir trečiame tarpatramiuose ir į dvi arkas viduriniame tarpatramyje. Išilginės arkinės konstrukcijos tarpusavyje sujungtos skersiniais gelžbetoniniais ryšiais. 1952 m. tiltui atliktas kapitalinis remontas. Krantines atramas sudarė monolitiniai ramtai su gelžbetoniniu anstatu. Tiltas su dviem eismo juostomis, be šalitilčių pėstiesiems. Kraštus riboja betoniniai bortai ir ant jų įtaisyti metaliniai turėklai. Ribojama pravažiuojančių automobilių masė iki 12 t. Nuo tilto į abi puses kyla 5 % įkalnės.

Tiltai, statyti vėlesniais metais

1968 m. nutiestas Skaudvilės aplinkkelis, ties Skaudvilės tvenkiniu pastatyta dviaukštė sankryža su viaduku. Tiesė Tauragės autokelių valdyba, vadovavo viršininkas Viktoras Ūsas, darbų vykdytojas Albinas Krasnickas.

1990 m. virš Gedimino gatvės užbaigtas geležinkelio viadukas. Kol viadukas buvo statomas, traukiniai lėtai riedėjo specialiai įrengta atšaka, kuri vėliau išardyta. Automobilių eismas po viaduku, pagaliau pratęsta Gedimino gatve paleistas tik 1991 m. Rodos, tų metų gale. Tuo metu paruoštos atramos antrajam viadukui – būsimajai Naujajai gatvei pasiekti. Tačiau laikams pasikeitus, atramos suiro ir vėliau buvo išardytos. Visgi galiausiai nutiesus Naująją gatvę, sekančiu etapu 2024–2025 m.  pastatytas ir viadukas automobiliams, jungiantis Tremtinių ir Naująją gatves.

Darius Kiniulis

Pirmiausia paskelbta: Tiltų statyba Tauragės krašte