Pilies parodų salė. 2025 08 15–10 25
Plastiko tarša – viena aktualiausių aplinkosaugos problemų šiandienos pasaulyje. Sparčiai didėjant vienkartinių plastiko gaminių kiekiui, pasaulis nebesugeba su tuo susidoroti. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai, tam gali prireikti net iki 1000 metų. Pasaulinės plastiko gamybos apimtys didėja eksponentiškai – nuo 1,5 mln. tonų 1950 m. iki 367 mln. tonų 2020 m. Prognozuojama, kad iki 2050 m. plastiko gamyba padvigubės.
Kasmet į vandenynus patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Dauguma plastikinių šiukšlių lieka pakrančių vandenyse, tačiau dalis, patekusi į vandenynų sroves, pasklinda po visą pasaulį. Saulės šviesa, vėjas ir bangų veikimas plastikines atliekas suskaido į nedideles, dažnai mažesnes nei 5 mm skersmens, daleles. Šio vadinamojo mikroplastiko randama visuose pasaulio kampeliuose, geriamajame vandenyje ar ore. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad žmogus per savaitę su oru, maistu ir vandeniu suvartoja tiek mikroplastiko, kiek sveria viena banko kortelė.
Godos Lukaitės instaliacija „Amžinesnis miškas“ – distopinė fantazija, perteikianti ateities viziją, kad miškai liks tik tolimas žalumos, gryno oro, pavėsių ir paukščių čiulbesio atsiminimas. Vykstantys spartūs kirtimai bei besaikis vartojimas, visapusiškas abejingumas ir nesirūpinimas gamta veda link to, kad plastikas gyvuos žemėje įvairiausiomis formomis ir neorganiniais dariniais, kai miškų seniai nebebus. „Amžinesnis miškas“ – miškas iš plastiko, kur plastikas – lyg antropoceno laikų fosilija, o ant jo nutapytas miškas – mūsų laiko refleksijos įspaudas.
Autorė eksperimentuoja su tradicinės tapybos galimybėmis, praplėsdama ne tik technines, bet ir erdvės suvokimo ribas. Tapyba išlipa iš drobės rėmo, atsiranda kintantis erdviškumas, kuris jungiasi su šviesų elementais, taip sukurdamas paslaptingą, o gal toksišką švytėjimą. Iš organinio stiklo atraižų, panaudotų plastiko pakuočių ir dalelių, liekančių po kūrybos proceso, menininkė kuria erdvinius tapybos paveikslus ir objektus, apjungdama juos į vientisą erdvinę instaliaciją. Užfiksuoti kintančios gamtos motyvai kviečia apsilankyti plastikinėje iliuzinės ramybės saloje.
Menininkė Goda Lukaitė aktyviai kuria tapybos, instaliacijų ir įvietinto meno srityse. Jos kūryboje ryškiai atsiskleidžia dėmesys ekologinėms, socialinėms bei kultūrinėms temoms, kurias ji gvildena jautria, vizualiai paveikia menine kalba. Jos kūryba – tai kvietimas sustoti, pajusti ir permąstyti žmogaus ryšį su gamta.
Apie festivalį:
Globalioje kasdienybėje, kur nyksta ribos tarp virtualybės ir tikrovės, patiriame susvetimėjimą, vienišumą. Kartais atrodo, jog pasaulis, lėkdamas pasiutusiu greičiu, praranda atmintį.
Ar įmanoma atkurti ryšį tarp žmonių, miesto ir gamtos? Atsakymų į šiuos klausimus šiemet ieškosime tyrinėdami festivalio KVADRATU temą KAIMYNYSTĖ.
Šįkart didžioji dalis festivalio veiklų kelsis į Žalgirių mikrorajoną ir ragins pastebėti tai, kas gyvena greta: žmones, gamtą, pastatus, vietas. Sieksime išgirsti ir įmuziejinti jūsų istorijas, kviesime kurti, dalyvauti, džiaugtis.
Gegužės 16–spalio 31 d. vykstantis meno festivalis KVADRATU rengiamas jau nuo 2019-ųjų. Kasmet apjungdamas profesionalaus meno žanrus – medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą bei tapybą – festivalis Tauragės miesto erdves transformuoja į meno galeriją, o gyventojus ir svečius kviečia nerti į auginančias kultūrines patirtis.
Festivalį KVADRATU organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė