Pulko organizavimo pradžia laikoma 1919 m. sausio mėn., kai prie Kauno miesto ir apskrities karo komendatūros buvo sudaryta kuopa, kurios pagrindu netrukus suformuotas Kauno batalionas. Jo vadu buvo paskirtas karininkas J. Petrauskas. 1919 m. spalio mėn. Kauno batalionas, vadovaujamas karininko Edvardo Adamkavičiaus (Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus dėdė) dalyvavo kovose su bermontininkais. 1919 m. lapkričio 20 d. iš jų išvadavo Tauragę.

Nuotraukoje Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona 7 pėstininkų pulko šventėje Tauragėje 1936 m.

1919 m. gruodžio 1 d. Kauno batalionas buvo performuotas į pulką ir pavadintas Septintuoju pėstininkų pulku. 1920 m. sausio 9 d. pulkas pavadintas Septintuoju pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulku. 1920 m. sausio 15 d. Pulkas perkeltas iš Tauragės į Ukmergę ginti nuo lenkų fronto barą. 1920 m. liepos 15 d., lenkams traukiantis iš Rytų Lietuvos, pulko dalis įžengė į Vilnių, o rugpjūčio 26 d. Vilniuje buvo dislokuotas visas pulkas. Po to pulkas buvo perkeltas prie Gardino, tačiau po pralaimėtų mūšių su lenkais, patyręs didelių nuostolių, sugrįžo į Vilnių, iš kur netrukus, spaudžiamas lenkų kariuomenės buvo priverstas trauktis Ukmergės pusėn. Drauge su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais dalyvavo Giedraičių mūšyje. Lietuvių kariai ne tik sustabdė lenkų kariuomenės veržimasi, bet ir smarkiai ją sumušė. Septintojo pėstininkų pulko batalionas,1920 m. naktį iš lapkričio 18 į 19 d. apėjo lenkų Gardino pulką ir ankstų rytą puolė jį iš flango bei užnugario. Lenkai buvo iš trijų pusių apsupti ir sumušti. Lietuviai paėmė 200 belaisvių, jiems atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės.

Kovoms su lenkais pasibaigus, pulkas saugojo demarkacijos liniją Ukmergės ir Trakų apskrityse. 1923 m. pulko daliniai dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, o nuo tų metų kovo 1 d. ir visas pulkas perkeltas į Klaipėdą bei Šilutę. Klaipėdoje pulkas įsikūrė buvusiose Vokietijos kareivinėse, o Šilutėje – Macikų dvare.

1928 m. pulkui įteikta III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava su įrašu „Meilė Lietuvos mūs žingsnius telydi“.

1934 m. balandžio 30 d. pulko štabas ir antrasis batalionas iš Klaipėdos perkelti į Tauragę, o iš pirmojo bataliono buvo atkurtas Šeštasis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulkas. Netrukus Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas jau vėl turėjo du batalionus ir 1500 karių. Pulkas įėjo į Trečiosios pėstininkų divizijos sudėtį.

Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko štabas ir vienas (vėliau du) batalionas buvo dislokuotas Tauragėje. Be to šio pulko dar vienas batalionas buvo dislokuotas Žemaičių Naumiestyje bei viena kuopa Pagėgiuose. Hitlerinei Vokietijai 1939 m. kovo mėn. atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, Pagėgiuose dislokuota kuopa buvo perkelta Tauragę.

1939 m. spalio 27 d. pulkas dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 m. sausio 21 d. visi pulko padaliniai sugrįžo iš Vilniaus į nuolatinės dislokacijos vietas Tauragėje ir Žemaičių Naumiestyje.

Sovietų sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė, kartu su jos sudėtyje buvusiu Septintuoju pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulku, buvo likviduota.

Pulko vadai

• Karininkas Vincas Petrauskas Kauno atskirojo bataliono vadas nuo 1919 m. liepos 1 d. iki 1919 m. spalio 7 d.
• Plk. ltn. Edvardas Adamkavičius Kauno atskirojo bataliono vadas nuo 1919 m. spalio 7 d. ik lapkričio 30 d., pulko vadas nuo 1919 m. gruodžio 1 d. iki 1922 m. liepos 29 d.
• Plk. ltn. Julius Čaplikas nuo 1922 m. liepos 30 iki 1923 m. spalio 24 d.
• Mjr. Pranas Kaunas nuo 1923 m. spalio 24 d. iki 1924 m. sausio 29 d.
• Plk. Petras Genys nuo 1924 m. kovo 1 d. iki 1939 m. balandžio 4 d.
• Plk. Antanas Breimelis nuo 1939 m. balandžio 5 d. iki 1940 m. birželio 27 d.

Tekstą parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis