Išėjus į gamtą saulėtą dieną ypač jaučiasi po tylios žiemos atėjęs pavasaris. Danguje galima pamatyti garsiai klykaujantį, ratus sukantį didžiulį gervių būrį, prie inkilų aistringai suokia ir burbuliuoja varnėnai, atskrido nemažai smulkių giesmininkų, kurių trėlės girdisi iš pradėjusių žaliuoti medžių ir krūmų. Bet paėjus palei tvenkinio krantą, jeigu pasiseks, galima pamatyti, kad ir vandenyje verda nors ir tylesnis, bet ne mažiau aistringas gyvenimas.

Kai tvenkinių vanduo sušyla iki 14–15 laipsnių, seklesniuose vietose, apaugusiuose vandens augmenija, pradeda neršti sidabriniai karosai. Kartais vandens gylis nedaug viršija čiurną, žuvų nugaros kyšo iš vandens, karosai vartaliojasi seklumoje, persekioja vienas kitą, nepastebi nieko aplink. Tada galima prieiti visai arti ir pasimėgauti vaizdu, o gal ir pavyks jį nufotografuoti.

Sidabriniai karosai – įprasta rūšis, bet ne visi yra girdėję apie jų paslaptį: sidabrinių karosų veisimuisi visai nebūtini patinai! Kartais sidabrinių karosų populiacijos būna beveik vien iš patelių. Šiuo atveju jie veisiasi amejotiškai. Jų ikreliai ne apvaisinami, o tik aktyvuojami kitų rūšių žuvų – auksinio karoso, karpio, lyno, raudės – sperma. Iš tokių ikrelių išsirita vien tik patelės. Toks veisimosi būdas vadinamas ginogeneze. Iš rytinių karosu – mūsiškių sidabrinių karosų artimiausių giminaičių – išvestos dekoratyvinės veislės, auginamos akvariumuose: auksinės žuvelės, teleskopai, šydauodegės, kometos ir kt.

Nuotraukas ir informaciją pateikė TKM „Santaka“ muziejininkas-gamtininkas Aleksandras Naryškin