Minime Tauragės garbės piliečio Antano Bagdono 95-ąsias gimimo metines

Šiemet sukanka 95 metai, kai gimė tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas (1928 06 13–2015 04 20). Jis paliko ryškius pėdsakus Tauragės kultūriniame gyvenime ne tik kaip gražiosios sodybos šeimininkas, bet ir kaip monumentalistas, stambių skulptūrų ir paminklų autorius.

Nepaprastas darbštumas ir polinkis menui pasireiškė labai anksti. A.Bagdonas kartu su kitais tauragiškiais, vėliau tautodailininkais – Genovaite Digaitiene, Ona Paulauskiene, Juozu Galbogiu, Benjaminu Pociumi ir kt. – lankė dailės studiją pas Tauragės kultūros namų direktorių, dailininką Aleksandrą Fadiną. 1958 m. pirmą kartą dalyvavo bendroje liaudies meistrų parodoje, eksponavo kartu su žmona rištą kilimą, šviestuvą, skulptūrėles. 1968 m. savo senuosiuose namuose surengė pirmą personalinę parodą. Tuo metu Kultūros namuose veikė Genovaitės Kairevičiūtės-Digaitienės personalinė tapybos paroda. Tai buvo pirmosios respublikoje autorinės parodos. Iki tol tautodailininkai dalyvaudavo tik bendrose parodose.

1972 m. dalyvavo Ablingos memorialo statybose, išdrožė paminklą išžudytai Zabarauskų šeimai. 1976 m. prasidėjo medžio meistrų pleneras Tauragės Jūros krantinei papuošti. Ir jame A.Bagdonas aktyviai dalyvavo.

Susikūrus Tautodailininkų draugijai, A.Bagdonas tapo Tauragės sekcijos pirmininku, o Genovaitė Digaitienė – sekretore. Abu kartu su kitais tautodailininkais rengė parodas, organizavo išvykas į kitus miestus, puošė Tauragę savo sukurtais darbais.

Ypač aktyviai A.Bagdonas reiškėsi atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis. Pagal jo projektus atkurti paminklai Tauragėje Šaulių sąjungos įkūrėjui Vl.Pūtviui-Putvinskiui, Varpininkui Vincui Kudirkai, suprojektuotas ir kartu su šviesios atminties Tadu Meiželiu pastatytas paminklas Nepriklausomos Lietuvos kariams Tauragės senosiose kapinėse.

Pagal A.Bagdono projektą pastatytas paminklas stalinizmo aukoms atminti Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje. Ne vienos bažnyčios altoriai papuošti A.Bagdono sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant užmokesčio už darbą, kūrybą, neretai pačiam ieškant medžiagų savo projektams įgyvendinti.

Žinoma, buvo pagalbininkų, bendraminčių, padėjusių realizuoti sumanymus, tačiau didžiausia padėjėja buvo žmona – šviesios atminties Elena Bagdonienė. Abu Bagdonai buvo sukūrę puikią sodybą, kurią kaip muziejų aplankydavo daug turistų ir miesto svečių.

A.Bagdonas suprato savo darbo prasmę. Jis stengėsi dirbti nepriklausomai Lietuvai, priklausė rajono Sąjūdžio tarybai. Abu su žmona 1989 m. pasiuvo Tauragės vėliavą, su kuria Sąjūdžio atstovai važiavo į mitingus Vilniuje. Bagdonas dalyvavo mitinguose Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją prie Parlamento. Ir ne tik dalyvavo, bet ir stengėsi viską įamžinti. Jis nepaleisdavo iš rankų filmavimo kameros ir svarbiuose valstybės gyvenimo įvykiuose, ir vėliau. Jis filmavo ir fotografavo tautodailės veteranus, jų darbus, sutelkė juos, rašydamas atsiminimų knygas „Žmogui reikia grožio“ ir „Kūrėm grožį“.

Jau būdamas silpnos sveikatos A. Bagdonas rūpinosi savo namo ir kūrinių išsaugojimu, mynė valdininkų kabinetų slenksčius, kad jo namas būtų pripažintas memorialiniu muziejumi ir išliktų toks, koks yra. Tačiau lėšų namo remontui, apšildymui ir darbuotojo etato įsteigimui neatsirado.

Tuomet jis nusprendė namą ir kai kuriuos vertingesnius kūrinius bei baldus parduoti, o likusią ekspoziciją įrengti šviesios atminties Virginijos Dedūrienės kaimo turizmo sodyboje Griežpelkių I kaime.

2013 m. A. Bagdonas visą ekspoziciją dovanojimo aktu padovanojo Tauragės krašto muziejui „Santaka“. Pagal panaudos sutartį ekspozicija liko Dedūrų sodyboje dar 3 metams.

Pasibaigus panaudos sutarčiai muziejus ekspoziciją perėmė ir įkurdino naujai įrengtoje salėje administraciniame korpuse. Norinčius ją apžiūrėti, kviečiame kreiptis į lankytojų aptarnavimo centrą.

Tekstą parengė muziejininkė-etnografė Viliutė Ružinskaitė