Įgyvendinant „Erasmus+“ projektą „Tvari kultūra“, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ siekė ne tik suteikti darbuotojams naujų žinių, bet ir išmoktas praktikas perkelti į kasdienę muziejaus veiklą. Projekto metu dėmesys skirtas trims glaudžiai susijusioms kryptims – muziejaus veiklos tvarumui, darbuotojų kompetencijų stiprinimui ir tvarumo temos aktualizavimui parodose bei edukacinėse veiklose.
Vienas svarbiausių projekto rezultatų – sustiprėjusios muziejaus darbuotojų žinios ir kvalifikacija. Dalyvaudami mokymuose bei darbo stebėjimo vizituose Europos muziejuose darbuotojai susipažino su praktiniais tvarumo sprendimais, muziejų požiūriu į klimato kaitos temą, lankytojų įtraukimo būdais ir šiuolaikiniais edukaciniais metodais. Partnerinių institucijų patirtis leido pažvelgti į muziejaus veiklą iš naujos perspektyvos – tvarumas čia suprantamas ne tik kaip atliekų rūšiavimas ar energijos taupymas, bet ir kaip atsakingas išteklių naudojimas, parodų kūrimas, edukacija, lankytojų įtraukimas ir ilgalaikis muziejaus veiklos planavimas.
Įgytos praktinės žinios tapo pagrindu parengti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ tvarumo strategiją 2026–2030 m. Joje numatytos konkrečios muziejaus veiklos kryptys: energijos ir popieriaus vartojimo mažinimas, atliekų rūšiavimas, pakartotinis parodų ir renginių priemonių naudojimas, atsakingesnis išteklių planavimas, darbuotojų kompetencijų stiprinimas ir tvarumo principų integravimas į kasdienius darbo procesus. Strategijoje numatyta ir kita svarbi kryptis – ne epizodinis, o sąmoningas tvarumo temų įtraukimas į muziejaus parodas, edukacines programas bei kitas veiklas. Jos įgyvendinimas jau pradėtas praktiniais veiksmais. Muziejuje įrengtos atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės ne tik administracinėse, bet ir ekspozicinėse patalpose, taip sudarant sąlygas rūšiavimą taikyti visose muziejaus veiklos erdvėse. Darbuotojai skatinami atsakingiau naudoti išteklius, o organizuojant parodas ir renginius pradėta daugiau dėmesio skirti pakartotiniam turimų priemonių naudojimui ir atliekų mažinimui.
Ne mažiau svarbi projekto dalis – edukatorių kompetencijų ir metodikos stiprinimas. Projekto metu sukurta metodika, skirta parodų ir meninių veiklų edukaciniam pritaikymui. Ji padės parodų turinį ir menines veiklas paversti aktyviu mokymosi procesu, kuriame lankytojas nėra tik informacijos gavėjas. Siekiama sudaryti galimybę tyrinėti, eksperimentuoti, kurti, diskutuoti ir reflektuoti. Sukurta metodika išbandyta praktinėse projekto veiklose ir tapo pagrindu toliau plėtoti patyriminį mokymąsi muziejuje.
Projekto metu įgyvendintos trys edukacinės veiklos, skirtingais būdais atskleidusios tvarumo temą:
Dizainerės Olesios Les kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai buvo kviečiami pažvelgti į drabužį ne kaip į daiktą, kurį reikia išmesti, kai jis susidėvi, bet kaip į medžiagą naujai kūrybai. Drabužių defektai čia tapo ne trūkumu, o galimybe ieškoti naujų sprendimų ir suteikti daiktui antrą gyvenimą.
Menininkės Ligijos Žilinskienės edukacinėse dirbtuvėse „Bioplastikas. Kūryba tvarumo kontekste“ dalyviai susipažino su bioplastiko savybėmis ir jo gamybos procesu. Ši veikla leido tvarumo temą pažinti per medžiagą, eksperimentą ir kūrybinį procesą.
Trečiosiose – praktinėse rūšiavimo dirbtuvėse – tvarumo principai buvo susieti su vienu paprasčiausių kasdienių veiksmų. Dalyviai galėjo praktiškai išbandyti, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, ir geriau suprasti, kokią reikšmę aplinkai turi kasdieniai mūsų pasirinkimai.
Tvarumo tema buvo plėtojama ir parodinėje muziejaus veikloje. Paroda „Gyvos žemės mintys 2025“ kvietė lankytojus pažvelgti į žmogaus ir aplinkos santykį, ekologijos iššūkius ir mūsų atsakomybę už mus supantį pasaulį. Mados ir interjero dizainerė Kristina Žiauberienė savo parodoje „Soma“ atskleidė pakartotinio medžiagų panaudojimo ir kūrybinio virsmo galimybes. Papier-mâché technika leido iš jau panaudoto popieriaus kurti naujus, ilgaamžius objektus, taip aktualizuojant atsakingo medžiagų naudojimo, kūrybos ir tvaraus dizaino temas. Parodos ir edukacinės veiklos leido tvarumo temą pateikti ne tik kaip faktų ar problemų rinkinį, bet ir kaip klausimą apie žmogaus santykį su aplinka bei jo paties pasirinkimus.
Projekto metu muziejus taip pat pradėjo aktyviai ieškoti vietos bendruomenės ir verslo įsitraukimo į tvarumo temą. Susitikime su Tauragė Hotel, UAB Bremena , UAB „Nofir“ ir UAB „Ansell Protective Solutions Lithuania“ atstovais aptartos bendradarbiavimo galimybės ir tai, kaip vietos įmonių patirtis, aplinkosaugos sprendimai bei iniciatyvos galėtų būti pristatomi muziejaus veiklose. Ši kryptis numatyta ir muziejaus tvarumo strategijoje, siekiant tvarumą parodyti ne tik kaip globalų iššūkį, bet ir kaip procesą, vykstantį mūsų mieste ir bendruomenėje.
Muziejus rinko žodinį lankytojų grįžtamąjį ryšį, kuris leido geriau suprasti, kaip lankytojai suvokia parodose, edukacijose ir praktinėse veiklose pristatomas tvarumo bei aplinkosaugos temas. Pokalbių metu buvo siekiama išsiaiškinti lankytojų įspūdžius, reakcijas ir pastebėjimus, taip pat įvertinti, ar pasirinkti veiklų formatai skatina domėjimąsi aplinkosaugos problemomis, tvaresniais sprendimais ir asmeniniu santykiu su vartojimu bei aplinka. Šis grįžtamasis ryšys suteikė muziejui naudingų tobulinant edukacines ir parodines veiklas.
Svarbiausia, kad projekto rezultatai nesibaigia kartu su paskutine veikla. Sukurta strategija, įgytos darbuotojų kompetencijos, išbandyti edukaciniai metodai ir pradėti praktiniai pokyčiai sudaro pagrindą tolesniam darbui. Muziejus ir toliau sieks tvarumo principus integruoti į parodų, edukacijų, renginių ir kasdienės veiklos organizavimą.
„Tvari kultūra“ parodė, kad tvarus muziejus prasideda ne tik nuo technologinių ar infrastruktūrinių sprendimų. Jis prasideda nuo žmonių – nuo darbuotojų gebėjimo keisti įpročius, lankytojų galimybės patirti ir suprasti, o kultūros institucijos – kalbėti apie aplinkosaugą per tai, kas jai artimiausia: istoriją, meną, kūrybą ir žmogaus patirtį.
Projektą „Tvari kultūra“ finansuoja Europos Sąjungos programa „Erasmus+“.
