TAURAGĖS PAŠTAS IR KELIAUTOJAI
„Tegyvuoja Tauroggen ir jos įžymioji šeimyna!”
„Tegyvuoja Tauragė ir jos įžymioji šeimyna!”
Onore de Balzakas. 1843 spalio 10 d.
… susimaišė amžiai metai
štai Balzako plunksna skreba
Tau-ra-gė jau girgžda laikas…
Birutė Baltrušaitytė.Tauragės baladė
ISTORIJA
Paštas Tauragėje įkurtas 1833-aisiais metais. Per didįjį Tauragės gaisrą (1836 m.) tuometiniame miesto centre sudegus ir pašto pastatui, 1840 m. prie 1836–1844 m. tiesiamo Šiaulių–Tauragės kelio ruožo (Tilžės–Rygos trakto) buvo pradėtas statyti naujas pašto stoties pastatų kompleksas.
Keliaujančių šiuo keliu netrūko, nes pašto stotis buvo plečiama ir statyta keliais etapais. Vieną seniausių istorinių miesto pastatų, išlikusių iki šių dienų – pašto stoties kompleksą su užeigos namais, 1858–1861 m. iš dalies suprojektavo architektas Ivanas Slupskis.
Stotyje buvo pašto tarnyba, arklių keitimo punktas su vežimine, viešbutis, užkandinė, „švarioji“ – atvykstančių ponų, ir „purvinoji“ – tarnų, važnyčiuotojų bei paštininkų poilsio salės. Dalis pašto komplekso pastatų buvo sugriauti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, dalis perstatyta. 1963 m. pašto pastatas buvo padidintas, tapo dviaukščiu, visi lauko papuošimai buvo nuardyti ir užtinkuoti.
Po nepriklausomybės atkūrimo pašto viršininkas Viktoras Jokubaitis pasiekė, kad papuošimai būtų atkurti, todėl fasaduose tebėra ryškūs XIX a. architektūros bruožai. Iš buvusių pašto pastatų originaliausią išvaizdą išlaikė apie 1860 m. greta pašto stoties užvažiuojamojo kiemo pastatytas pašto užeigos namas (Dariaus ir Girėno g. 12). Tai nedidelis, vieno aukšto, paprasto stačiakampio plano namas, atspindintis tipinę carinės Rusijos pakelės pastatų architektūrą: supaprastinto klasikinio stiliaus, simetriškos kompozicijos, kukliai dekoruotais langų apvadais ir kampiniais rustais.
Tauragės paštas įėjo ir į Europos filatelijos istoriją. 2008 m. birželio 1 dieną Šveicarijoje, Lugano mieste, vykusiame aukcione buvo išparduodama filatelistui Paolo Bianci priklausiusi labai turtinga Rusijos imperijos pašto ženklų ir vokų kolekcija. Brangiausias aukcione buvo pirmosios laidos Rusijos pašto ženklu apmokėtas laiškas, iš Tauragės pašto išsiųstas 1857 m. gruodžio 31 dieną.
Per Tauragę pašto karieta keliavo ir pašto stotyje buvo apsistojęs lietuvių poetas, katalikų dvasininkas Antanas Baranauskas (1835–1902) bei daug žymių Europos ir Rusijos žmonių. Manoma, kad tarp jų galėjo būti ir baronas Miunhauzenas.
Robertas Šumanas (Robert Schumann) (1810–1856) – vokiečių kompozitorius, muzikos kritikas, pianistas, dirigentas ir pedagogas keliavo pro Tauragę 1844 m. Žmona dienoraštyje rašė: „mes patys radome puikią pašto stotį ir ypatingai apetitą žadinančius pusryčius. Dar daugiau, konsulas rekomendavo mus vienam oficialiam pasienio pareigūnui, kuris elgėsi labai kultūringai, padėjo viską greičiau sutvarkyti su pasais ir lagaminais.“
2013 m. spalio 10 d. ant Tauragės pašto pastato sienos atidengta žymaus prancūzų rašytojo Onorė de Balzako (1799–1850) apsilankymą įamžinanti lenta. 1843-iųjų spalio 10 dieną O. de Balzakas, karieta grįždamas iš Peterburgo į Paryžių, pusdieniui pasistiprinti ir pailsėti sustojo Tauragės pašto stotyje. Užeigos namuose jis parašė laišką savo mylimajai lenkų grafienei našlei Evelinai Hanskai (1801–1882). Šio vienintelio Lietuvoje parašyto laiško kopija saugoma Tauragės krašto muziejuje, o originalas – O. de Balzako gerbėjo grafo Lovenžulio pilyje netoli Paryžiaus. Tekstas išspausdintas knygoje „O. de Balzakas. Laiškai madam Hanskai“ (Paryžius, 1968, II t., p. 254–255). Rašytojui Tauragės miestukas patiko, nes čia, užeigos namuose gavo gerus pietus, atgavo dvasios jėgas, jo nuotaika po varginančios kelionės žymiai pasitaisė. Apie tai liudija faktas laiške, kad pakildamas nuo stalo O. Balzakas šūktelėjo: „Tegyvuoja Tauragė ir jos įžymioji šeimyna!“. Šitaip rašytojas atsiliepė apie užeigos namų šeimininkus. Tauragės miesto vardas O. de Balzako laiškuose minimas keturis kartus.
PAŠTO KARIETOMIS PER TAURAGĘ KELIAVO IR PAŠTO STOTYJE LANKĖSI:
Antanas Baranauskas (1835–1902) – poetas, katalikų dvasininkas. Dirbdamas raštininku Vainute 1853–1856 m. dažnai keliavo pro Tauragę ir jos apylinkes bei tas dienas aprašė savo dienoraštyje.
Hektoras Berliozas (Louis Hector Berlioz) (1803–1869) – prancūzų kompozitorius romantikas, dirigentas (keliavo 1847 m. ir 1867–1868 m.).
Aleksandras Borodinas (1833–1887) – gruzinų kilmės rusų kompozitorius bei chemikas (keliavo 1859 m.).
Dantesas (Žoržas Gekerenas) – prancūzų emigrantas, karininkas perėjūnas, kovojęs tragiškai pasibaigusioje dvikovoje su poetu Aleksandru Puškinu (keliavo 1837 m.).
Karlas Davydovas (rus. Карл Давыдов) (1838–1889) – Kuldigoje (Latvija) gimęs rusų kompozitorius ir violončelininkas, dirigentas, kompozitorius ir pedagogas, Sankt Peterburgo konservatorijos direktorius (keliavo 1860 m.).
Julijus Dioringas (Julius Friedrich Döring) (1818–1898) – vokiečių dailininkas, restauratorius, menotyrininkas, piešimo ir kaligrafijos mokytojas, bibliotekininkas, muziejininkas, literatas, istorikas, archeologas, kraštotyrininkas, keliautojas. 1845 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Jelgavą (Latvija). Per Lietuvą keliaudavo tranzitu į užsienį dvarininkų užsakymu restauruoti paveikslų kolekcijų. (1845 m.; 1847 ir 1852 m. pravažiavo Skaudvilę, Tauragę).
Georgijus Gaponas (1870–1906) – popas, rusų stačiatikių dvasininkas, vienas iš pirmosios rusų 1905 metų revoliucijos organizatorių, nuo baudžiamosios bylos pro Tauragę pabėgęs į užsienį.
Aleksandras Gercenas (1812 –1870) – rusų publicistas, rašytojas ir filosofas, revoliucionierius, vienas iš narodnikų judėjimo pradininkų. Provakarietiškų pažiūrų aktyvus monarchinės santvarkos kritikas romane „Praeitis ir godos“ aprašo kelionę pro Tauragę 1847 m.
Nikolajus Gogolis (1809–1850) – ukrainiečių kilmės rusų rašytojas, dramaturgas, kritikas ir publicistas (keliavo 1842 m.)
Vasilijus Grigorovičius (1786/1787 – 1865) – meno istorikas, dailės kritikas, rašytojas, literatūros kritikas. Pro Tauragę keliavo 1841 m.
Vasilijus Kokorevas – (1817–1889) milijonierius, stambių įmonių akcininkas (keliavo 1857 m.).
Ferencas Listas (1811–1886) – vengrų kompozitorius ir pianistas. Iš Karaliaučiaus vykdamas į Rygą ir Sankt Peterburgą, jis važiavo Tilžės–Rygos traktu per Tauragę 1842 m.
Džonas Lotropas Motlis (1814–1877) – Amerikos diplomatas ir istorikas. 1910 m. įamžintas Garsiausiųjų amerikiečių šlovės salėje Niujorko Bronkso rajone. Paskirtas Amerikos ambasados Sankt Peterburge sekretoriumi pro Tauragę keliavo 1841 m.
Nikolajus I Pavlovičius (1796–1855) –Rusijos imperatorius 1825–1855. Keliaudamas į Tilžę važiavo pro Tauragę 1833 m.
Pavelas fon Renenkampfas (vok. Paul von Rennenkampf) (1854–1918) – vokiečių kilmės Estijoje gimęs carinės Rusijos generolas. Bolševikų sušaudytas 1918 m. Taganroge (Rusija).1912 m. gruodį jis dalyvavo Tauragės konvencijos 100 metų paminėjimo iškilmėse.
Ivanas Sečenovas (1829–1905) – rusų mokslininkas fiziologas, fiziologijos mokslų pradininkas ir psichologas. Jo vardas suteiktas Maskvos medicinos institutui. Pro Tauragę pašto karieta keliavo 1860 m.
Izmailas Sreznevskis (1812–1880) – rusų filologas, slavistas, etnografas, paleografas, Peterburgo mokslų akademijos akademikas. Leidinyje „Kelionės laiškai“ išspausdintas Tauroggene 1839 m. parašytas laiškas.
Robertas Šumanas (Robert Schumann) (1810–1856) – vokiečių kompozitorius, muzikos kritikas, pianistas, dirigentas ir pedagogas. Keliavo pro Tauragę 1844 m.
Piotras Semionovas-Tianšanskis (1827–1914)– rusų geografas, statistikas, pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo ir baudžiavos panaikinimo reformos iniciatorius, Tian Šanio kalnų tyrinėtojas. Keliavo1855 m.
Baronas Miunhauzenas (1720–1797) (vokiškai Karl Friedrich Hieronymus von Münchhausen) – knygos herojus, nuostabių kelionių ir medžioklės istorijų pasakotojas tikėtina, kad keliavo pro Tauragę.
Išlikę užrašyti prisiminimai:
Dailininkas Julijus Dioringas rašė: „Bene pigiausia ir masiškiausia keliavimo priemonė buvo apie keturių metrų ilgio balta medžiaga dengti privatūs pašto furgonai. Geru oru juos tempdavo keturi, orams pabjurus – iki šešių arklių. Furgone tilpdavo penkiolika keleivių. Vietas keliautojai užsisakydavo gerokai iš anksto, nes jų visada trūko.“
(https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/dailininko-julijaus-dioringo-kelione-per-lietuva-ir-taurages-krasta-1845-1847-m/)
Robertas Šumanas: „Tauroggene mes patys radome puikią pašto stotį ir ypatingai apetitą žadinančius pusryčius. Dar daugiau, konsulas rekomendavo mus vienam oficialiam pasienio pareigūnui, kuris elgėsi labai kultūringai, padėjo viską greičiau sutvarkyti su pasais ir lagaminais ir pan.“
Vasilijus Kokorevas – (plačiau aprašo paštą A. Jancevičiaus knygoje, p. 149)
Džonas Lotropas Motlis – (plačiau aprašo paštą A. Jancevičiaus knygoje, p. 207)
Literatūra apie paštą ir keliautojus
Alvidas Jancevičius. Užmirštasis Tauroggenas. – Tauragė, 2021. – 325 p. https://tauragesmuziejus.lt/wp-content/uploads/2022/02/Uzmirstasis-Tauroggenas.pdf
Darius Kiniulis. Ar žinote, kad…: Tauragės pašto stotis įsteigta 1833 m., o dabartinis pastatas iškilo 1843 m. // Tauragės žinios. – 2020, spal. 23, p. 23.
Edmundas Mažrimas. …Iš Tauragės pašto istorijos // Tauragiškių balsas. – 1998, lapkr. 12;14, p. 2, Nr. 130, 133, 135, 136. – Iliustr.
Norbutas, Kęstutis. Ar tik Onorė de Balzakas keliavo per Tauragę? // Tauragės kurjeris. – 2023, saus. 17, priedas „Tauro ragas“, p. 9. – Iliustr.
Ernestas Vasiliauskas. Dailininko Julijaus Dioringo kelionė per Lietuvą Tauragės kraštą 1845, 1847 m.: https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/dailininko-julijaus-dioringo-kelione-per-lietuva-ir-taurages-krasta-1845-1847-
