1918 m. balandžio 27 d. Lietuvos Valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją – pirmąją tokio pobūdžio instituciją nepriklausomoje Lietuvoje, padėjusią pamatus vėlesnei sveikatos apsaugos sistemos raidai, neaplenkusiai ir Tauragės krašto.
1926 m. pabaigoje į Tauragės pilį persikėlė valstybinė Tauragės apskrities ligoninė, perėmusi dalį, neseniai į Kalvariją išsikėlusios valstybinės psichiatrinės ligoninės patalpų. Ji įsikūrė pietvakariniame pilies korpuse – ten, kur šiandien veikia TKM „Santaka“ nuolatinės ekspozicijos.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad skirtingai nei iki šiol manyta, tai nebuvo pirmasis apskrities ligoninės veiklos atvejis pilyje. Po pirmojo pasaulinio karo, esant kebliai finansinei padėčiai bei patalpų trūkumui, nesiimta kurti pilnateisės ligoninės, tad Tauragės pilies patalpomis neoficialiai dalinosi dvi gydymo įstaigos. Pirmoji – dar 1916 m. vokiečių įkurta bei vėliau LR-os perimta psichiatrinė ligoninė bei būsimoji valstybinė Tauragės apskrities ligoninė. Tam tikslui, psichiatrinės ligoninės patalpose buvo išskirti keli kambariai kitomis ligomis sergančių pacientų gydymui.
Tauragės apskrities ligoninė buvo oficialiai įsteigta 1920 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau naujų patalpų paieškos buvo bevaisės. Abi įstaigos dalijosi bendromis patalpomis iki 1922 m. vasario mėnesio, kol galiausiai apskrities ligoninei rastos patalpos Tauragės dvare.
1922 kovo 7 d. Steigiamasis Seimas priėmė Tauragės ligoninės etatus. Laikmečio spaudoje pateikiama, kad tais pačiais metais, neseniai dvare įsikūrusioje apskrities ligoninėje „[…] gegužės m. ligonių buvo: Chirurginių – 4, vidurinėmis ligomis – 9, dėmėtąją šiltine – 1, Lueseu [sifiliu] – 6, Paratyphus [paratifas] – 1, nervų ligonių 2. Vidutiniai dieną ligonių skaičius buvo 30. […] Gimdymo skyriui būta 3. Nuo ligonių užmokestis į dieną imama 30 auks. [auksinių] Bėdnuomenė gydoma ir ligoninėj užlaikoma be užmokesnio. […].“
Nepaisant sunkios finansinės padėties, ligoninė rūpinosi ir savo įrangos atnaujinimu. Rugpjūtį Vokietijoje buvo įsigyta 165 tūks. auksinių kainavusi įranga rentgeno kabineto įrengimui. Pats įrengimas turėjo atsieiti dar 45 tūkst. auks. Didelę dalį lėšų ligoninei padovanojo vietos pramonininkai ir pirkliai. Tačiau ne viskas vyko taip sklandžiai kaip tikėtasi. Muitinių departamentui atsisakius krovinį praleisti be muito mokesčio bei tuometinei savivaldybei pritrūkus lėšų, įranga kelis mėnesius užstrigo Liuksemburge. Vis dėlto, tikėtina, kad galiausiai ji pasiekė Tauragę, nes vėlesnėse fotografijose, apskr. ligoninei jau grįžus į pilį, šalia pietvakarinio korpuso įėjimo matoma iškaba – „rentgeno kabinetas“.
1926 m. į pilį sugrįžusi apskrities ligoninė tęsė savo veiklą. Čia įrengtos palatos, ambulatorija, rentgeno kabinetas, laboratorija, raštinė ir vaistinė. Gretimame pastate gyveno ligoninės personalas ir buvo laikomi medicinos reikmenys, o kitame – veikė venerinių ligų ambulatorija. 1927 m. ligoninėje dirbo 11 darbuotojų, o gydymui galėjo būti priimta iki 25 ligonių.
Vis dėlto patalpos nebuvo pritaikytos ilgalaikei gydymo veiklai. Tauragės apskrities valdyba nusprendė nebeinvestuoti į netinkamas pilies patalpas ir imtis naujos ligoninės statybų. 1931 m. pradėta statyti ir 1932 m. spalio mėnesį užbaigta nauja ir moderni 65 lovas talpinanti ligoninė. Pastato statybos kainavo apie 600 000 Lt, jį suprojektavo latvių kilmės architektas Karolis Reisonas.
Ligoninei palikus pilį, jos vietą užėmė Tauragės pradžios mokykla Nr. 1. Pasakojama, kad klasėse dar ilgai sklandė chloroformo kvapas, taip primindamas apie seniau čia veikusią ligoninę.
1944 m. Besitraukiantys vokiečių kareiviai naująją ligoninę užminavo ir ketino susprogdinti, tačiau vyr. gyd. Izidoriaus Matusevičiaus ir grupelės žmonių dėka pastatą pavyko išminuoti. Negandas atlaikęs Tauragės apskrities ligoninės pastatas tebestovi bei yra naudojamas iki šiol – čia ir toliau veikia Tauragės ligoninė.
Straipsnio autorius – Deividas Beržonskis, lankytojų konsultantas-gidas.
Nuotraukos iš TKM „Santaka“ fondų:
