Vasario 16-osios Akto signatarai Tauragėje 

Minint 108-ąsias Vasario 16 -osios metines, kilo klausimas, o kurie gi 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra lankęsi Tauragėje? Kiek liudija istoriniai šaltinių, skirtingais laikotarpiais čia viešėjo keturi Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai.  

Signatarai prie Konvencijos paminklo 

Mažiausiai informacijos kol kas turima apie dviejų Vasario 16-sios signatarų A. Stulginskio ir P. Klimo apsilankymą. Apie 1922 m. Tauragėje, tiksliau Požerūnų kaime, lankėsi antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis bei Užsienio reikalų viceministras ir Komisijos dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo narys Petras Klimas. Kiek galima spręsti iš išlikusių nuotraukų aprašų, paminklas nebuvo tikslas, greičiau pažintinis sustojimas. Signataras Petras Klimas visada domėjosi Lietuvos istorija ir tikrai galima manyti, kad pasinaudojo proga aplankyti šią svarbią istorinę vietą, ne tik Lietuvos, bet ir Europos istorijai. Lietuvos valdžios atstovai ir karininkai vyko stebėti pratybų, nors tiksli jų vieta šaltiniuose nenurodoma. Išlikusi fotografija, daryta prie Tauragės konvencijos paminklo ties Požerūnais, liudija aukšto rango svečių apsilankymą. Joje, be Lietuvos pareigūnų, matomas ir Prancūzijos karo atašė Lietuvai. Vizitas sietinas su valstybės stiprinimo ir tarptautinės politikos klausimais – tuo metu itin aktualus buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. 

Kodėl į Prezidento kelionės nebuvo įtraukta Tauragė 1927 m.  

Įdomu tai, kad 1927 m. vasarą–rudenį, kai Prezidentas Antanas Smetona aktyviai keliavo po Lietuvą, Tauragė jo maršrutuose nebuvo minima. Labiausiai tikėtina tokio sprendimo priežastis – 1927 m. rugsėjo 9 d. Tauragės pučas, nukreiptas prieš A. Smetonos valdymą. Nors pučas buvo greitai numalšintas, o jo organizatoriai nubausti, politinė įtampa lėmė, kad tais metais Prezidentas vengė politiškai jautrių vietovių ir galimų nepalankių reakcijų. 

Pirmasis Prezidento apsilankymas 

Antanas Smetona, pirmasis ir ketvirtasis Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Vasario 16-osios Akto signataras, Tauragėje lankėsi du kartus – 1930 ir 1937 metais. Jo apsilankymai labai išsamiai aprašyti to meto spaudoje. Taip pat, 1937 m. kartu su A. Smetona lankėsi ir dar vienas Vasario 16-osios signataras, tai kunigas Vladas Mironas. Nuo 1929 m. iki 1938 m. jis ėjo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas ir šventės metu Tauragėje laikė pamaldas, pašventino pulko vėliavą bei naujas kareivines.  

1930 m. kelionės po Klaipėdos kraštą metu, A. Smetona apsilankė ir Tauragėje. 1930 m. gegužės 30 d. „Lietuvos aido numeryje tituliniame puslapyje daug dėmesio skirta apsilankymui Tauragėje ir ypatingam priėmimui. O gi štai kaip Prezidentas buvo pasitiktas 1930 gegužės 29 d Tauragės visuomenės, nepaisant to, kad tik iš vakaro buvo pranešta apie šį vizitą.: „Į Tauragę p. Prezidentas atvyko betemstant, pradėjus šiek tiek lynoti. Nepaisydami vėloko laiko ir nekokiausio oro Tauragės ir apylinkės gyventojai ypač gausiai susirinko Tautos Vado pagerbti. Gausingas ir, matyt, disciplinuotas šaulių būrys, šauliai sportininkai su dviračiais, mokyklų mokiniai ir minios paprastų piliečių pripildė Tauragės ilgas ir plačias gatves bei aikštes, Pasirodė, kad gražus parašas garbės vartuose tikrai išreiškė tauragiečių nuotaiką. O tas parašas sakė: „Būk širdingai pasveikintas visų mūsų, mylimas Tautos Vade“. 

Prie vartų p. Prezidentą pasveikino energingas miesto burmistras p. Voldemaras miesto vardu, miškų urėdas p. Viliušis tautiškos Tauragės visuomenės vardu ir žydų rabinas vietos žydų vardu, ir vienas mokytojas visų mokyklų vardu. Mokyklų mokiniai praeinančiam p. Prezidentui po kojų metė gėles, Palydovų lydimas p. Prezidentas aplankė svarbesnes Tauragės įstaigas ir mokyklas. Mokytojų seminarijos choras aukštam svečiui gražiai padainavo keletą dainų, kurių tarpe buvo ir „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Priėmimas baigėsi pietumis aukštesniosios komercijos mokyklos salėje. Pietuose dalyvavo netoli 400 asmenų. Pietų metu p. Prezidentą gražiomis kalbomis sveikino miesto burmistras p. Voldemaras, apskrities valdybos narys p. Aleksa ir miškų urėdas p. Viliušis. Visi sveikintojai savo ir tauragiškių vardu reiškė didelį džiaugsmą, kad ir Tauragei pagaliau atėjo laiminga valanda, kada ją aplankė pats Tautos Vadas. Dabar tauragiškiai esą švarūs, vieningi, apsivalę nuo tos gėdos, kurią jiems nelaimingas pučas buvo užtraukęs.  

Ypač gražią ir jausmingą sveikinimo kalbą pasakė p. Viliušis, pasižymėjęs vietos tautinių. organizacijų veikėjas. Kaipo charakteringą tauragiškių ūpui, jo kalbą plačiau atpasakojame: „Tokios iškilmingos šventės, kaip šiandien Tauragė susilaukė pirmą kartą. Sutinkant tikrąjį ir vienintelį lietuvių Tautos Vadą pasireiškė tokia puiki nuotaika be skirtumo tautybės ir tikybos, kokios lig šiol Tauragėje dar nebuvo. Tiesa, žinia apie Jo Ekscelencijos sustojimą Tauragėje gauta tik iš vakaro.  Todėl nesuspėta Tautos Vadui tokį sutikimą suruošti, kaip jam priderėtų, kaip tauragiečiai norėtų. Tai, kas Prezidentą  sutinkant parodyta, yra tik mažas procentas, ką tauragiečiai norėjo pareikšti. Ko tauragiečiai taip džiaugiasi? Todėl, kad jų miestą aplankė Vadas visos Tautos, Tautų istoriją kuria daugiau ne masės, bet vadai, kurie mases pažįsta, kurie savo krašto visuomenę supranta, Mūsų tauta turėjo aukščiau ar žemiau iškilusį ne vieną. Tačiau tik tikrąjį Tautos Vadą – Antaną Smetoną tauta iškristalizavo kaip brangiausia kristalą. Lietuva šiuo atžvilgiu yra laiminga ir gali pasididžiuoti prieš. kitas Pabaltijo valstybes, nes ji viena teturi visos tautos pripažįstama Vadą panašiai kaip čekoslovakai turi savo Prezidentą Masaryką. Tauragės tautiškos visuomenės vardu linkiu, kad mūsų Tautos Vadas pasiliktų prie valstybės vairo tol, kol bus gyvas, kol fizinės jėgos jam tai leis, kad jis vestų mūsų tautą į šviesią ateiti ir į Vilnių, kurį taip myli, kuriame dirbdamas ruošė kelią nepriklausomai Lietuvai. Todėl mes prašome jo neišleisti valstybės vairo iš savo rankų. Mūsų pasitikėjimas Tautos Vadu yra pilnas, nes jis tikriausiai jaučia tautos svarbiausius uždavinius“. 

Atsakė į tauragiškių sveikinimus ir linkėjimus A. Smetona iškilminga prakalba, įtvirtinančią jo kaip tautos Vado statusą: „<…> Šie Vytauto Didžiojo metai liepia mus susimąstyti, kas mes esame buvę praeityje ir kokių „pareigų mums uždeda mūsų tautos senovė. Didinga buvo mūsų senovė, ypač Vytauto Didžiojo laikais, Lietuviai buvo sukūrę didžiausią imperiją Europoj nuo Baltijos jūrų iki Juodosios jūrų. <…> Vadas tol gali pasilikti vadu, kol jis turi pasitikėjimo. Aš manau, kad nenusipelniau būti nepatikimas vadas. Šis nuoširdus sutikimas Tauragėje mano viltis stiprina. Matau, kad tautos tikslai mano yra atspėti, kad dėl jų man reiškiamas pasitikėjimas. Kada tauta pasitiki savo vadu, ji gali tikėtis einanti į garbingą, didingą ateitį. Vadas yra su tauta. Vytautas Didysis vadinosi Magnus Dux, — didysis vadas. Aš esu tik mažas vadas, kuris nori praskinti kelią dideliam Lietuvos vadui. Mylimai mūsų Lietuvai keliu savo taurę“. 

Antrasis apsilankymas ypatinga proga Tauragei 

Antrasis Prezidento A. Smetonos apsilankymas Tauragėje įvyko 1937 m. rugpjūčio 15 d., minint 3-iojo dragūnų Geležinio Vilko pulko šventę. Prezidentas atvyko traukiniu su gausia karininkų ir ministrų palyda. Štai kaip aprašomas sutikimas: „Sekmadienio rytą apie 10 val. specialiu traukiniu teikėsi į šventę atsilankyti J. E. Valstybės Prezidentas, Vyriausias Ginkluotų Jėgų Viršininkas Antanas Smetona, lydimas krašto apsaugos ministerio gen. inž. S. Dirmanto, vidaus reikalų ministerio gen, J. Čapliko, kariuomenės vado pulk. St. Raštikio, 1. e, p. kariuomenės štabo virš. K. Dulksnio, gen. Žukausko, Karo Butų valdybos virš. pulk. Barzdos – Bradausko, husarų pulko vado pulk. Valiušio, Respublikos Prezidento asmens adjutanto pulk, Šliogerio, kariuomenės štabo pulk. V. Augustausko Geležinkelių kom, pulk, Balsio, Respublikos Prezidento kanceliarijos viršininko Dr. Bielskaus, siaurųjų geležinkelių dir. Račkausko. Šventėje dar dalyvavo 6 pulko vadas pulk. Lanskoronskis, šaulių sąjungos vadas pulk. Saladžius, einąs ulonų pulko vado pareigas pulk. It. Gudelis ir kiti.  

Tauragės stotyje aukštuosius svečius sutiko Tauragės įgulos viršininkas pulk. J. Černius, atliekąs dabar stažą ir einąs 7 pėstininkų pulko vado pareigas, kavalerijos viršininkas gen. Tallat-Kelpša, 3-io dragūnų Geležinio Vilko pulko vadas Rėklaitis, Tauragės burm. Jurgilas, Tauragės apskr. viršininko pareigas einąs. policijos vadas Botūra ir didžiulis visuomenės būrys. J. E. Valstybės Prezidentas karių šeimos moterų buvo apdovanotas gražiomis gėlėmis. Aukštajam svečiui pagerbti buvo sudaryta ilga, per kelias gatves išsirikiavusi karių garbės sargyba.“  

Toliau programoje buvo numatyti sustojimai bažnyčioje, susitikimai su vietos dvasininkais ir visuomenės atstovais, pamaldos Tauragės dvare, pulko vėliavos šventinimas, paradas, apsilankymas kareivinėse bei bendri pietūs su kariais. Šventę užbaigė Geležinio Vilko pulko sporto programa. 

Mažas detektyvas dėl A. Smetonos apsistojimo Tauragėje 

Besiaiškinant Vasario 16-osios Akto signatarų vizitus Tauragėje iškilo savotiška detektyvinė situacija, kurią galbūt padėtų išspręsti Tauragės istorijos žinovai. Minima, kad 1937 m. vizito metu Prezidentas Antanas Smetona buvo apsistojęs gydytojo Felikso Proscevičiaus name, stovėjusiame Stoties ir Prezidento gatvių sankirtoje. Šiam faktui paminėti 2018 m. ant Stoties gatvės 7-uoju numeriu pažymėto namo buvo atidengta atminimo lenta. 

O kur gi detektyvas, būtų galima paklausti? To meto oficialus laikraštis „Lietuvos aidas“ 1937 m. rugpjūčio 16 d. numeryje itin išsamiai aprašo Prezidento sutikimo programą ir visus vizito etapus, tačiau apie apsistojimą minėtame name neužsimenama. Tai skatina svarstyti, kaip reikėtų interpretuoti formuluotę „buvo apsistojęs“ – ar ji reiškia nakvynę, ar tik trumpą poilsį ar oficialų priėmimą. 

Laikraščio straipsnyje toliau nurodoma, kad Prezidentas su kitais aukštais pareigūnais tą pačią dieną, nebaigęs stebėti visos sporto programos, apie 17 val. traukiniu, palydėtas Tauragės miesto atstovų ir visuomenės, išvyko atgal į Kauną. Tad lieka atviras klausimas – ar Antanas Smetona iš tiesų nakvojo Tauragėje, ar „apsistojimas“ tebuvo trumpalaikis vizito epizodas? 

Nuotrauka paimta iš https://krastogidas.lt/objektai/atminimo-lenta-antanui-smetonai?route=17605  

Tekstą parengė istorikė Sandra Germanavičiūtė