Gal pamenate, kaip kultūros laukas nustebo, kai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šventę atidarė ne premijomis įvertinti poetai, o, iš pažiūros, chuliganiški slemeriai? Ar slemeriai gali brandžiai kalbėti apie miestą, tapusį kultūrinių įvykių epicentru? – visiems kilo klausimas. Vis tik sakytinio žodžio poezija — vienas sėkmingiausių šiuolaikinės literatūros fenomenų, jungiančių poeziją, performatyvius menus ir betarpišką improvizaciją. Šiame žanre kūrėju-atlikėju gali tapti kiekvienas, todėl sakytinio žodžio pasirodymai dažnai tampa pirmu žingsniu profesionalios kūrybos link.
Gausi slemo bendruomenė laikinojoje sostinėje yra Kauno menininkų namų nuoseklaus darbo rezultatas – mat, būtent čia reguliariai vyksta slemo varžybos. Vienydami visos Lietuvos kūrėjus Kauno menininkų namai 2024 metais nusprendė parodyti lyderystę. Jie pakvietė slemerius iš Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės susijungti edukacinei programai „Trenksmas“. Šalia tradicinių kauniečių renginių ši programa siekė jungti ir stiprinti aktyvias jaunimo sakytinio žodžio poezijos bendruomenes kituose Lietuvos miestuose. Renginiai vyko Kaune, Tauragėje, Šiauliuose ir Panevėžyje: kiekvienas miestas svečiavosi kituose, su įdomiausiais ir sėkmingiausiais sakytinio žodžio poezijos ir literatūros renginiais.
Jei 2023 metais apie Tauragės slemerius sužinojo likęs regionas, t.y. Šilalė, Jurbarkas ir Pagėgiai, tai 2024 metais tauragiškiai turėjo progą dar toliau savo slemus varinėti.
Zinas „Po šventės“
Edukacinis projektas „Trenksmas“ Tauragėje prasidėjo zinų dirbtuvėmis. Zinų istorijos pradžia laikomi 1920-ieji Amerikoje, kai juodaodžių kūrėjų grupė išleido ziną „Fire“ (liet. ugnis), kuris įkvėpė platesnį zino naudojimą. Vienas iš pateikiamų istorinio zino pavyzdžių – „Aukštaičių kova“. Tai 1949 m. išleistas partizanų leidinys, atitinkantis visus zino apibrėžimus ir funkcijas. Zinas (angliškai „zine“, „magazine“ trumpinys) – tai nedidelio tiražo nepriklausomai leidžiama spauda, išsiskirianti nestandartinėmis temomis, meniniais sprendimais ir „pasidaryk pats“ estetika.
Tauragės meno mokyklos mokiniai, aktyvūs tauragiškiai ir svečiai iš Šilalės kartu kūrė ziną „Po šventės“, kuriame reflektuojama pošventinė atmosfera, juk pernai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė. Kaip po šios kultūrinės šventės jaučiasi tauragiškiai? Tai atsiskleidžia zino puslapiuose.
ZINĄ SKAITYKITE ČIA: Zinas „Po šventės“
Slemerio Jovaro Kelpšo „Akli skaitymai“
Detektyvinis literatūrinis vakaras Tauragės pilies menėse, kurį moderavo slemeris Jovaras Kelpšas. „Akli skaitymai“ – tai jo autorinis sumanymas, kai poetai ir auditorija varžosi, kas laimės ir įspės kūrinio autorių. Savo eilėraščius skaitė svečiai iš Kauno, Tauragės literatų klubo „Žingsiai“ narys, Remigijus Žukauskas, ir mūsų kaimynas iš Šilalės, Tautvydas Dominykas Jonaitis Vėtra.
Vyko 5 turai. Pirmajame ture visi autoriai skaitė tik savo tekstus, tokiu būdu publika galėjo lengviau įsiminti kiekvieno autoriaus kūrybos bruožus. Likusiuose turuose autoriai skaitė vieni kitų tekstus, o publika po kiekvieno paskaityto teksto bandė įminti tikrąjį teksto autorių. Rezultatu 11:9, laimėjo autoriai.
Karolinos Černiavskytės „Juodraštis“ iš Panevėžio
Jau pernai kalbėta, kad slemo sąvoka tampa per siaura, nes į sceną veržiasi į varžybų rėmus netelpantys pasirodymai. Kas naudoja rekvizitus, kas nori naudoti fonogramą, kam reikia komandos papildymo. „Juodraščio“ formatas, atvežtas iš Panevėžio Karolinos Černiavskytės, pakvietė Tauragės ir Šilalės kūrėjus eksperimentams. Tauragės pilies menėse skambėjo monospektaklis, vyko improvizacijos ir skaitymai, buvo parodytas poetinio performanso „Gyvi pamatai“ eskizas. Dužo lėkštė, naudotas specialus apšvietimas ir iš anksto paruošti vizualai, auditorija buvo provokuota atlikti judesius, užsimerkti arba naudoti savo telefonų žibintuvėlius ir tapti pasirodymo dalimi.
Dalyvavo: Tautvydas Retro (Tautvydas Dominykas Jon), Simona Sun (Simona Bendikaitė), Lapė Snapė (Kornelija Šiaudvytytė), Regina Fominichienė ir Renata Karvelis-Jančiauskienė. Nors laimėjo pastaroji, bet šį simbolinį pripažinimą ji perleido Tautvydui, kūrybingam jaunuoliui iš Šilalės.
Šiaulietė Roberta Stonkutė mokė istorijas perskaityti paveiksluose
Vizualinis mąstymas – tai itin svarbi įgūdžių dalis, kurią pabrėžė lektorė Roberta Stonkutė. Ji atkreipė dėmesį į tyrimus, rodančius, kad dalyvių diagnostiniai gebėjimai, remiantis vizualizacija, gali pagerėti net 56%. „Ar nenorėtumėte, kad Jūsų gydytojas ligą nustatytų greičiau ir tiksliau?“ – retoriškai klausė ji. Seminaro „Vizualinės praktikos: Bodleras, Olimpija ir fontanas“ metu buvo analizuojami vizualiųjų menų evoliuciją lėmę įvykiai ir jų įtaka meno sampratai. Diskusijose gvildenta, kaip meno prasmė virto svarbesne už estetinę išvaizdą, o meninė idėja – už jos įgyvendinimo būdą. Taip pat buvo aptarta, kaip vizualinis mąstymas gali padėti meno kūrinius interpretuoti tiems, kurie neturi gausios parodų lankymo patirties.
Šeštas „Slemas su ragais“ varžybas laimėjo Tomas Lungis iš „vilniauspanevėžio“
Tauragėje slemo reiškinys įgavo savitumo, galima sakyti, čia jam „užaugo ragai“. Šią autentiškumo idėją puoselėja varžybų sumanytoja poetė ir muziejininkė Renata Karvelis. Slemas yra įtraukiamas į tauragiškių organizuojamą „Menų festą“ ir paprastai atidaro šį festivalį. Performatyviosios poezijos varžybas „Slemas su ragais“ 2024 liepos 25 d. laimėjo Tomas Lungis. Antrą vietą užėmė Vytautė Lukauskytė, o trečioji atiteko Martynui Bertašiui. Savo kūrinius skaitė ir tarpusavyje varžėsi Simona Bendikaitė, Tautvydas Dominykas Jon ir Remigijus Žukauskas. Per renginį atsiskleidė sleminių temų įvairovė, o adrenalino paveikti autoriai drąsiai provokavo auditoriją: šaukė, kvietė skanduoti, imitavo muštynių judesius. Buvo išties konkurencingos varžybos. Paklausykite radijo reportažą, kurį sukūrė LRT.
RADIJO REPORTAŽAS: [Įraše klausyti nuo 15.47 iki 25.37 min.]
„Toli savo menus varinėjam!“
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pernai išleido kūrybos žurnalą „Slemas su ragais Nr. 2“. „𝑇𝑜𝑙𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑚𝑒𝑛𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑎𝑚!“ – su tokiu šūkiu, turinčiu aliuzijas į Tauragės, kaip Lietuvos pasienio miesto verslišką tapatybę, tauragiškių kūryba pristatyta Šiauliuose, Kaune ir Panevėžyje.
Leidinio redaktorė, poetė Renata Karvelis sakė: „Antrame kūrybos žurnale „Slemas su ragais“ rasite daugiau tekstų nei pirmajame numeryje. Prioritetą teikiau slemerių, kurie nuolatos lankosi Tauragėje, kūrybos publikavimui – galima sakyti, kad tai padėka autoriams, kurie praturtina mūsų miesto kultūrinį gyvenimą. Abu leidinius vienija Kamilės Saukaitės-Etingetown kurti komiksai. Šįsyk vaizdu virto Juozo Gaižausko 2022 metais per monospektaklį „Camino Tauragė – Santiago de Compostela“ papasakota istorija apie jo vaikystę. Iš atminties išnyra mistiškasis Edzius. Kai kas jį dar prisimena, tačiau komikso puslapiuose šis Tauragės personažas gyvens amžinai amžinai.“
Šiaulių dailės galerijoje greta paveikslų tauragiškiai skaitė performatyviosios poezijos tekstus apie mikrorajoną, blondines, poezijos paskirtį ir „Remygas bulbes“. Iš Tauragės atvežtas ne tik slemas, bet ir komiksu virtusi Juozo Gaižausko istorija apie „Štangikę“, kurią vizualizavo Kamilė Saukaitė-Etingwtown.
„Toli savo menus varinėjam“ – tas tiesa, kai kalbama ne tik apie Tauragėje pardavinėjamus automobilius, bet ir apie slemą. Tauragiškės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje spalį pristatė kūrybos žurnalą „Slemas su ragais Nr. 2“. Renginį pradėjo muziejininkė, poetė Renata Karvelis-Jančiauskienė, pristatydama antrojo žurnalo numerio turinį ir autorius. Panevėžiečiai turėjo galimybę paklausyti Juozo Gaižausko monospektaklio apie mikrorajoną garso įrašą ir pavartyti komiksą „Štangikė“, kuriuo tapo aktoriaus papasakota istorija. Slemerės Regina Fominichiene ir Simona Bendikaitė skaitė savo tekstus ir dalijosi savo patirtimis apie atradimus slemo varžybų metu. Nemažai diskutuota, kaip slemas tampa tekstu, kaip naudojant performatyviąją poeziją galima reflektuoti miesto gyvenimą.
\/ Raguotos išvados
Mažos auditorijos ir tik labai suinteresuoti dalyviai, dažniausiai juos būtų galima apibūdinti kaip tuos, kurie nepajėgia „įsisteminti“ arba tie, kuriems reikia gylio ir laiko. „Trenksmo“ programos veiklos padėjo užmegzti kultūrinius ryškius tarp institucijų, pasidalinti gerąja patirtimi. Žinome, kad panevėžiečiai susidomėjo slemo leidybos galimybe. Eksperimentiniai renginiai padėjo jauniems kūrėjams patikrinti savo kūrinius. Tarkim, „Juodraštyje“ buvo atliktas poetinio performanso „Gyvi pamatai“ skečas, kuris vėliau buvo visą apimtimi įgyvendintas remiantis būtent to vakaro patirtimis. Beje, išbaigtas Tautvydo monospektaklis „Stiklo šukės“ vėliau buvo parodytas Šilalės auksinio jaunimo apdovanojimuose 2024 gruodį. Kai kurie kūrėjai pasitikrino savo kūrinius, atrado bičiulystes arba jas pastiprino. Būtent edukacinė programos kryptis padėjo sukurti naujų kultūros paslaugų Tauragėje, kurioje dominuoja tradicinės kultūros formos. „Trenksmas“ atvėrė erdvę šiuolaikinės literatūros inovacijoms.
Visi renginiai yra Kauno menininkų namų literatūros edukacijos programos „Trenksmas“ dalis. Programą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Programa vykdoma bendradarbiaujant su Šiaulių dailės galerija, Tauragės krašto muziejumi „Santaka“, VšĮ „Begemotas“, kavinė „Coffas“, nepriklausoma meno platforma „FAZĖ“.
Tekstą parengė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė