Tauragės krašto muziejus » Monetų paroda „Kolekcija iš grąžos“

Monetų paroda „Kolekcija iš grąžos“

„Kolekcija iš grąžos“

Neseniai Tauragės krašto muziejuje atidaryta Audriaus Vaitkaus monetų paroda „Kolekcija iš grąžos“. Joje eksponuojama tik dalis autoriaus kolekcijos, kurią, kaip jis pats sako, pradėjo rinkti iš grąžos. Vaikystėje jis turėjo specialią dėžutę, į kurią dėdavo parduotuvėse iš grąžos gautus centus. Daugelį monetų jis rasdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse – striukių kišenėse arba pirkdamas užsienietiškus automobilius. Įdomios monetos galiausiai atsidurdavo atskiroje dėžutėje, iš kurios ir susikaupė kolekcija.

Parodos tikslas – pažvelgti į lietuviškas monetas ir parodyti, kaip jos atspindi mūsų šalies ekonominius bei kultūrinius pokyčius įvairiais istorijos laikotarpiais. Kviečiu visus apsilankyti parodoje, o žemiau pateikiu trumpą istorinį kontekstą ir apžvalgą į kai kurias monetų dizaino detales, kurių dažnai nepastebime atsiskaitydami parduotuvėse.

Tarpukario Lietuvos monetos

Lietuvos piniginis vienetas – litas – buvo įvestas 1922 m. spalio 1 d. Iš pradžių ne tik litai, bet ir centai buvo gaminami kaip popieriniai banknotai. Naujieji pinigai nepasižymėjo patvarumu – dėl prastos kokybės popieriaus jie greitai susidėvėdavo ir keldavo gyventojų nepasitenkinimą. Kita iškilusi problema buvo dažni pinigų klastojimo atvejai. Dėl šių priežasčių buvo pradėta svarstyti būtinybę kuo greičiau išleisti į apyvartą metalines monetas. Sutartis dėl bronzinių monetų kaldinimo buvo pasirašyta su britų firma „King’s Norton Metal Works“. Pirmosios lietuviškos monetos apyvartoje pasirodė 1925 m., jų modelius sukūrė skulptorius Juozas Zikaras.

Aversui Zikaras pasirinko Vytį. Tai buvo savotiškas protestas prieš 1918 m. oficialiai patvirtintą valstybės herbą, kuriame Vytis atrodė kitaip: Zikaro versijoje raiteliui prie šono kabėjo kalavijo makštis, žirgo pakinktai nesibaigė ore plazdančiais galais, nebuvo gūnios, o žirgo uodega buvo nuleista žemyn, vaizduojant ne šuolį, o bėgimą.

Monetų reverse buvo pavaizduoti augalai: žydinčių linų stiebas arba rugiai.

Nuo 1936 m. nauja monetų serija buvo kaldinama Lietuvoje. Nuo tada ant monetų galima pamatyti žymių asmenybių atvaizdų. Pavyzdžiui, švenčiant Jono Basanavičiaus 85-ąsias gimimo metines, buvo išleista sidabrinė 5 litų moneta. Taip pat pasirodė 10 litų moneta su Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu. 1938 m. buvo išleista paskutinė tarpukario Lietuvos monetų laida, įskaitant 10 litų monetą, ant kurios pavaizduotas prezidentas Antanas Smetona.

Nepriklausomybės atkūrimo laikų monetos

Atkūrus nepriklausomybę, iš pradžių buvo planuota kaldinti tik centų monetas. Nustatant jų dizainą, buvo surengtas konkursas, kuriame dalyvavo 14 dailininkų. Pirmosios vietos laimėtojas nebuvo išrinktas, tačiau antrąją vietą užėmė Petras Garška. Po papildomo laiko dizaino tobulinimui nuspręsta kaldinti monetas pagal jo sukurtus maketus. Norėdamas apsaugoti smulkias monetas nuo padirbinėjimo, Garška reverso pakraščius padengė 50 rantelių, kurie, pasak jo, simbolizuoja penkiasdešimt metų trukusią okupaciją. Mažesnio nominalo centų skaičius buvo pastumtas į dešinę, o kairėje pusėje atsirado vietos ornamentui. Visų trijų centų monetų ornamentai buvo unikalūs, susiję su Lietuvos liaudies menu ir simbolika. Averse buvo išlaikytas tarpukariu naudotas Zikaro Vytis.

Pradėjus gaminti metalinius centus, kilo mintis kaldinti ir metalinius litus. Vėl buvo kreiptasi į Petrą Garšką. Kadangi litų monetos konkurso metu nebuvo kuriamos, Garška turėjo sukurti naują dizainą. Visų litų monetų stilistika buvo vienoda (skyrėsi tik jų dydis): nominalo skaičius atrodė tarsi apšviestas spindulių iš viršaus. Dėl šios dizaino ypatybės žmonės monetas vėliau praminė „monetomis po dušu“.

1991 m. išleistos monetos sulaukė kritikos. Kai kurių nominalų monetų skersmuo ir storis mažai skyrėsi, todėl jos buvo painiojamos ir klastojamos. Išleidus naujus 1, 2 ir 5 litų banknotus, senos laidos monetos buvo pradėtos išimti iš apyvartos.

1996 m. surengtas naujas konkursas, kurį laimėjo Antanas Žukauskas. Jis išreiškė nuomonę, kad apyvartinės monetos turėtų būti paprastos, greitai atpažįstamos ir lengvai atskiriamos. Svarbiausia turėtų būti skaičius, o ne meninis dizainas. Nustatyta, kad 10, 20 ir 50 centų monetos bus aukso geltonumo spalvos, 1 lito – nikelio baltumo, 2 litų – dvimetalės, o 5 litų – nikelio baltumo ir aukso raudonumo spalvos. Averse buvo pasirinktas Arvydo Každailio sukurtas valstybės herbo Vytis.

Planuota kaldinti ir naujas 1, 2, 5 centų monetas, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta, nes gamybos kaina viršijo jų nominaliąją vertę. Pavyzdžiui, 1 cento monetos pagaminimo kaina siekė 3,5 cento.

Europos Sąjungos lietuviškos monetos

Europos Sąjungos monetų dizainas pradėtas kurti 1996 m., trejus metus prieš įvedant eurą. Buvo nuspręsta, kad aversas bus susietas su nacionaline valstybe, ir kiekviena šalis galės pasirinkti savo atvaizdą, o reversas bus vienodas visoms šalims. Monetų bendrojoje pusėje buvo pasirinkti trys skirtingi dizainai: ant žemesnio nominalo 1, 2 ir 5 centų monetų vaizduojamas pasaulis, kuriame yra Europa, o ant aukštesnio nominalo monetų – tik Europa.

Iki 2002 m. buvo vaizduojamos tik Europos Sąjungai priklausančios šalys, tačiau nuo 2007 m. vaizduojama visa Europa, kai kur pakeičiant salų išdėstymą, kad jas būtų lengviau įtraukti į žemėlapį.

Lietuvoje įvedant eurą, nacionalinės pusės monetų dizaino kūrimo konkurse dalyvavo 14 autorių. Konkursą laimėjo Antanas Žukauskas – jau žinomas autorius, kuris sukūrė daugumos litų dizainą. Jo kurtų eurų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduota valstybės herbo figūra – Vytis. Jį supa 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, taip pat užrašas „LIETUVA“ ir metai. Kairėje Vyčio pusėje yra iškaltas Lietuvos monetų kalyklos logotipas.

2 eurų monetų briaunas taip pat apipavidalina nacionalinės valstybės. Dauguma šalių pasirinko iškalti žvaigždutę ir skaičių 2, tačiau keturios valstybės pasirinko unikalesnius užrašus, viena iš jų Lietuva. Ant Lietuviškos 2 eurų monetos briaunoje yra iškalti žodžiai: „LAISVĖ VIENYBĖ GEROVĖ“.

Siekiant paminėti svarbesnius istorinės reikšmės įvykius kartais išleidžiamos proginės monetos. Proginių monetų nominalas gali būti tik 2 eurai, kuriais galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse. Šių monetų charakteristikos ir viena – bendroji – pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu. Monetų dizainą kuria ir jų leidimu rūpinasi pačios jas išleidžiančios valstybės. Paprastai euro zonos valstybės turi teisę išleisti tik po dvi 2 eurų progines monetas per metus. Išimtiniais atvejais jos gali išleisti ir trečią, tačiau tai gali būti tik bendrai leidžiama moneta, skirta visai Europai svarbiam įvykiui paminėti.

Parodoje yra beveik visos išleistos lietuviškos proginės monetos, o taip pat gausu ir vadinamų 1,5 eurų kolekcinių monetų, kurių išvaizda iš pažiūros net neprimena euro monetos. Jos skirtos pagerbti tam tikras tradicijas (pvz. Kaziuko mugė, Užgavėnės), žinomas pasakas (Eglė žalčių karalienė) ar net vyraujančią atmosferą (rodyklę, rodančią ėjimą susinaikinimo link). Detaliau jas galėsite apžvelgti ekspozicijoje.

Paroda veiks iki gruodžio 9 d. Kviečiame apsilankyti.

Tekstą parengė Tauragės krašto muziejaus istorikas-etnografas Imantas Tamošauskas.