Iš kolekcionieriaus Audriaus Razmaus gavome dovanų. Tai atvirlaiškis su sugriauta Tauragės katalikų bažnyčia ir latvišku įrašu kitoje pusėje: „Šeit ira Taurages baznicas drupas kad bija sagrauta, tagad drusku uzlabota.“ (Čia yra Tauragės bažnyčios griuvėsiai, kai ji buvo sugriauta, dabar šiek tiek atnaujinta). Taip pat atvirlaiškis, siųstas iš Tauragės į Dancigą (Gdanską) 1942 m. Bei šešių […]
2023 m. minime 100-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, rugsėjo 2 d. prie Lauksargių pastatytas pagal Aretos Didžionienės projektą pagamintas paminklas. Iki tol dar XV a. pr. galutinai užėmę, išsiderėję šį kraštą valdė atvykėliai iš Vokietijos. Kraštas, ilgai išlikęs lietuviškas, nuo XIX a. pab. pradėjo sparčiai vokietėti. Žemės kairiajame Nemuno krante, kartu su Klaipėdos […]
Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių – kartografiniai darbai. Ir čia tenka pripažinti, kad buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės svarbiausi dokumentai, dvarų ir kitų valdų […]
Kreivėnai – baigiantis išnykti Mažosios Lietuvos kaimas, perkirstas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės administracine riba. Tik sovietmečiu sudraskyti Kreivėnai Pagėgių savivaldybės pusėje priskirti Strepeikių kaimui. 2015 m. jame buvo 6 gyventojai, o gretimuose Strepeikiuose 2021 m. – 46 žmonės. Kaimo istorija Per kaimą teka kanalizuotas upelis Kreivė. Išsidėsčiusi gyvenvietė ant vaizdingų Vilkyškių kalvagūbrio kalvų. Tai vienas […]
Gyvenimui bėgant, dauguma nesureikšminame nuverčiamų, perstatomų, uždengiamų žmogaus kurtų konstrukcijų, kurios mena tam tikrą laikmetį. Labiau vertinti tai pradedame praėjus ne vienam dešimtmečiui, kai senosios konkretaus laikmečio praeities ženklų itin sumažėja, mažai lieka gyvų tuos laikus mačiusių žmonių. Taip ir šios istorijos atveju. Baigėsi Antrasis pasaulinis karas, visai greta Tauragės buvusi Vokietijos teritorija – Mažoji […]
Dariaus Kiniulio straipsnis, rašytas Goethe institutui Lietuvoje. Tad kokia ta Tauragė? Poindustrinė, tačiau ir vėl industrinė, sumažėjusi, tačiau su paradoksaliai sparčiai augančiais naujais kvartalais, automobilių rojus, verslių žmonių kalvė, kultūros židinys ir žaliosios energijos naudojimo pavyzdys. Su galimybe. Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/lit/22376515.html
Šis straipsnis – tai prisiminimai 30-mečio akimis. Jeigu jūs 90-aisiais jau nebuvote vaikas, paauglys, ar jaunuolis, galbūt ne viską suprasite. Jei visgi patekote į minėtas grupes, kviečiu pasinerti į nostalgijos sūkurį. Straipsnis atskleis, kuo gyveno 90-ųjų vaikai. Visus bent kiek didesnius Lietuvos miestus buvo išvagojęs kompiuterinių tinklas – vietų, kuriose už pinigus buvo galima žaisti […]
Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcionų tinklapyje ebay.de pasirodė dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas būrys – 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir jį laimėjo klaipėdietė, tikra Mažosios Lietuvos patriotė, Marina Kulčinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kitų dovanų, pateko į Tauragės krašto muziejų. Tai itin retos Antrojo […]
Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar net nebaigus dienos darbų. Girtas sielas lengviau valdyti, todėl alkoholio netrūko. Taip buvo ir Rusijos carui priklausiusioje Tauragėje – vartuose į Rusijos […]
Barzduko išpopuliarėjimas Tauragės muziejaus talismanu yra tapęs nykštukas barzdukas. Jį rasime stovintį ant pilies šulinio (autorius Kęstutis Plyskaitis), Archeologijos bokšte galite juo tapti įkišęs galvą į muliažą. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvių istoriją Tauragės krašte. Naudojame reklaminius muziejaus knygų skirtukus, ant kurių užrašas: „Nykštukai barzdukai, suradę milžino dantį, iškart įkuria muziejų“ po […]
Turime rajone Mažosios arba Prūsų Lietuvos lopinėlį – Lauksargių seniūniją. Ar daug apie jį žinome? Norisi tikėti, kad retas kuris, bent šiek tiek apsiskaitęs, nebevadina šio krašto Žemaitija, kaip buvo daroma sovietmečiu ir dar kurį laiką atkūrus nepriklausomybę. Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. […]
Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo […]
Pirmieji tikrai atsekami krašto gyventojai buvo šiaurės elnių medžiotojai, klajoję čia dar prieš 12 000 metų. Tą liudija ragai, rasti giliai žemėje Batakiuose. Ištirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi žmogaus veiklos įrodymai Tauragės krašte. Akmens amžiaus žmonės grupelėmis gyveno Ančios pakrantėse netoli Skaudvilės, kadangi neseniai rasta jų stovyklaviečių, o jose ir titnaginių įrankių. […]
Šiandien Tauragė – Lietuvos mastais gan nemažas miestas, apskrities, regiono, pramonės centras. Ir tikriausiai būtų dar didesnis bei gražesnis, jei ne didieji karai ir sudėtingos politinės permainos, istorijoje nuolat pasikartojęs gyventojų praradimas. Kaip bebūtų, už Tauragę apie 110 km spinduliu nėra didesnio miesto, neskaičiuojant Tilžės ir Įsruties – miestų, kurie mums tokie istoriškai artimi ir […]
1919 m. vasaris. Sugriautas miestas-vaiduoklis kyla iš pelenų. Žmonių jame dar labai nedaug, geriausiu atveju gal bus koks 1000. Sunku patikėti, kad dar 1913 m. čia gyveno dešimt kartų daugiau. Gyvenimas po karo sunkus. Visgi lygiai prieš 100 metų Tauragėje įvyko įdomus ir svarbus Lietuvos kariuomenės istorijai nutikimas. Tai 1919 m. vasario 16 d. – […]
Prieš savaitę, penktadienį Kultūros rūmų didžiojoje salėje vykusi konferencija „10×10“ sukvietė istorija besidominčius žmones, moksleivius. Jos metu savo šmaikščiais pasakojimais, pasamprotavimais publiką linksmino profesorius, habilituotas daktaras, rašytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kartą nusijuokti ir nustebti privertė prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam būdingu istoriniu pasakojimu su šou elementais raginęs pažvelgti į mūsų istoriją kitaip, […]
Tauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti […]
Gražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje. Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos […]
Šių metų liepos 25–rugpjūčio 14 dienomis atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ivangėnų-Karšuvos (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) piliakalnių aplinkoje. Nors ištirtas nedidelis plotas –šeši 1×1 m šurfai, tačiau trijuose iš jų aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytos ir žiestos keramikos gabaliukais, nedegto molio tinku, anglių pėdsakais. Atrodytų ne itin įdomūs radiniai archeologams padėjo nustatyti, kad piliakalnių aplinkoje […]