Šiandien mums saugumo jausmą suteikia Tauragės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, nuolat budinti ir nelaimei ištikus skubanti gesinti gaisrus, šalinti audrų nuostolius, pjaustyti į avarijas patekusių automobilių su įstrigusiais žmonėmis ir kita. Ji taip pat prižiūri, kaip laikomasis priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūpinasi gesinimui reikalingais vandens telkiniais, šviečia visuomenę. Gyvename laikais, kai brangūs ugniagesių automobiliai greitai nusigauna […]
Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tuščia ir šalta. Tokia padėtis bei savininko geranoriškumas suteikė išskirtinę […]
Bažnyčių gatvė viena iš svarbiausių mieste, kartais, uždarius eismą, naudojama kaip alėja renginiams, mugėms, eisenoms. Vadinasi, laikoma reprezentuojančia gatve. Gatvės grindinys, pastatai šiais laikais tvarkingi, nudažyti, prižiūrėti, tačiau kažin, kiek stengiamasi, kad renovuojami ir naujai pastatyti statiniai šioje gatvėje išties teiktų pasigėrėjimą? Pavadinčiau ją dėžučių gatve. Tiesą sakant, didžioji dalis miesto užstatymo yra paprastų dėžučių […]
Septintasis pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio pulkas gyvavo tarpukario Lietuvoje ir yra glaudžiai susijęs su Tauragės istorija. Šis ją gynė, o vėliau, Vokietijoje įsigalėjus pavojingiems nacionalsocialistams, stiprinant Klaipėdos krašto kontrolę, nuo 1934 m. perkeltas į pačią Tauragę ten, kur dabar Bendruomenių namai, baseinas ir naujasis „Jūros alėjos“ privačių namų kvartalas. Tarpukario spaudoje, ypač žurnale „Karys“ nestinga […]
Laikraščio skaitytojai prieš keletą mėnesių galėjo susipažinti su senąją Tauragės ugniagesių istorija. Tačiau šaltiniai gan dosnūs ir kalbant apie Skaudvilę. Šiandieninė miesto ugniagesių komanda, priklausydama Tauragės rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, vis dar rašo savo naująją istoriją. 1992 m. Skaudvilės miesto ir apylinkės taryba istorinį gaisrinės pastatą grąžino tikriesiems jos šeimininkams – ugniagesiams. Tuomet po remonto […]
Lauksargių reikšmės augimas Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. Labai neišsiplečiant ir koncentruojantis tik į Lauksargius – tai buvo liuteroniškas, gerokai suvokietėjęs, vakarietiškesnis, turtingesnis ir labiau išsilavinęs kraštas nei likęs dabartinis Tauragės rajonas. Lauksargiai (vok. Laugszargen) – oficialiai kaimas, nors pagal reikšmę norisi vadinti […]
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje […]
Dar 2020 m. pradžioje į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ paskambino Maksimas Greičius ir pranešė Šilinės kaime radęs žetoną. Muziejus ženklelį priėmė, tačiau tik po pusmečio pavyko išsiaiškinti, kad tai šuns žetonas. Jis varinis, aštuoniakampis. Averse užrašas „Tauragės apskritis 1935“, reverse skaičiai 3633. Galbūt tai vietinių, o gal administracinės ribos sargybinių šuns ženklelis. Mat tuo metu […]
Kreivėnai – baigiantis išnykti Mažosios Lietuvos kaimas, perkirstas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės administracine riba. Tik sovietmečiu sudraskyti Kreivėnai Pagėgių savivaldybės pusėje priskirti Strepeikių kaimui. 2015 m. jame buvo 6 gyventojai, o gretimuose Strepeikiuose 2021 m. – 46 žmonės. Kaimo istorija Per kaimą teka kanalizuotas upelis Kreivė. Išsidėsčiusi gyvenvietė ant vaizdingų Vilkyškių kalvagūbrio kalvų. Tai vienas […]
Muziejuje saugotas itin prastos būklės, trupantis, perplyšęs į tris dalis 1930 m. ranka braižytas Tauragės planas išliks dar ilgai. Parengus projektą pavyko gauti Lietuvos kultūros tarybos lėšas restauravimui su Tauragės rajono savivaldybės prisidėjimu. Žemėlapį restauravo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja, taip pat restauratore dirbanti Natalija Kučinskaja. Tai reikšmingas eksponatas, kuriame matomi senieji […]
Gyvenimui bėgant, dauguma nesureikšminame nuverčiamų, perstatomų, uždengiamų žmogaus kurtų konstrukcijų, kurios mena tam tikrą laikmetį. Labiau vertinti tai pradedame praėjus ne vienam dešimtmečiui, kai senosios konkretaus laikmečio praeities ženklų itin sumažėja, mažai lieka gyvų tuos laikus mačiusių žmonių. Taip ir šios istorijos atveju. Baigėsi Antrasis pasaulinis karas, visai greta Tauragės buvusi Vokietijos teritorija – Mažoji […]
Dariaus Kiniulio straipsnis, rašytas Goethe institutui Lietuvoje. Tad kokia ta Tauragė? Poindustrinė, tačiau ir vėl industrinė, sumažėjusi, tačiau su paradoksaliai sparčiai augančiais naujais kvartalais, automobilių rojus, verslių žmonių kalvė, kultūros židinys ir žaliosios energijos naudojimo pavyzdys. Su galimybe. Visą straipsnį skaitykite čia: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/lit/22376515.html
Tarpukaris lėmė ateitį Tauragės dvaras, egzistavęs nuo XV a. pab., matė gerų ir blogų laikų, ūkiškų ir neūkiškų savininkų, garsių asmenybių, valdovų, imperatorių. Apie tai rašyta knygose, straipsniuose. Karine teritorija dvaras tapo 1935 m., kai čia nutarta formuoti Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ 3-iąjį dragūnų pulką. Tai nulėmė, kad strategiškai taktiniu požiūriu svarbi vieta Vokietijos 1941 […]
Šis straipsnis – tai prisiminimai 30-mečio akimis. Jeigu jūs 90-aisiais jau nebuvote vaikas, paauglys, ar jaunuolis, galbūt ne viską suprasite. Jei visgi patekote į minėtas grupes, kviečiu pasinerti į nostalgijos sūkurį. Straipsnis atskleis, kuo gyveno 90-ųjų vaikai. Visus bent kiek didesnius Lietuvos miestus buvo išvagojęs kompiuterinių tinklas – vietų, kuriose už pinigus buvo galima žaisti […]
Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcionų tinklapyje ebay.de pasirodė dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas būrys – 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir jį laimėjo klaipėdietė, tikra Mažosios Lietuvos patriotė, Marina Kulčinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kitų dovanų, pateko į Tauragės krašto muziejų. Tai itin retos Antrojo […]
Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar net nebaigus dienos darbų. Girtas sielas lengviau valdyti, todėl alkoholio netrūko. Taip buvo ir Rusijos carui priklausiusioje Tauragėje – vartuose į Rusijos […]
Barzduko išpopuliarėjimas Tauragės muziejaus talismanu yra tapęs nykštukas barzdukas. Jį rasime stovintį ant pilies šulinio (autorius Kęstutis Plyskaitis), Archeologijos bokšte galite juo tapti įkišęs galvą į muliažą. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvių istoriją Tauragės krašte. Naudojame reklaminius muziejaus knygų skirtukus, ant kurių užrašas: „Nykštukai barzdukai, suradę milžino dantį, iškart įkuria muziejų“ po […]
Turime rajone Mažosios arba Prūsų Lietuvos lopinėlį – Lauksargių seniūniją. Ar daug apie jį žinome? Norisi tikėti, kad retas kuris, bent šiek tiek apsiskaitęs, nebevadina šio krašto Žemaitija, kaip buvo daroma sovietmečiu ir dar kurį laiką atkūrus nepriklausomybę. Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. […]
Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo […]
Pirmieji tikrai atsekami krašto gyventojai buvo šiaurės elnių medžiotojai, klajoję čia dar prieš 12 000 metų. Tą liudija ragai, rasti giliai žemėje Batakiuose. Ištirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi žmogaus veiklos įrodymai Tauragės krašte. Akmens amžiaus žmonės grupelėmis gyveno Ančios pakrantėse netoli Skaudvilės, kadangi neseniai rasta jų stovyklaviečių, o jose ir titnaginių įrankių. […]
Šiandien Tauragė – Lietuvos mastais gan nemažas miestas, apskrities, regiono, pramonės centras. Ir tikriausiai būtų dar didesnis bei gražesnis, jei ne didieji karai ir sudėtingos politinės permainos, istorijoje nuolat pasikartojęs gyventojų praradimas. Kaip bebūtų, už Tauragę apie 110 km spinduliu nėra didesnio miesto, neskaičiuojant Tilžės ir Įsruties – miestų, kurie mums tokie istoriškai artimi ir […]
Prieš savaitę, penktadienį Kultūros rūmų didžiojoje salėje vykusi konferencija „10×10“ sukvietė istorija besidominčius žmones, moksleivius. Jos metu savo šmaikščiais pasakojimais, pasamprotavimais publiką linksmino profesorius, habilituotas daktaras, rašytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kartą nusijuokti ir nustebti privertė prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam būdingu istoriniu pasakojimu su šou elementais raginęs pažvelgti į mūsų istoriją kitaip, […]
Tauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti […]
Gražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje. Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos […]
Beveik kasmet baltiškosios archeologijos šaltiniai gausėja. Rodos, turime galimybes pažinti savo protėvių gyvenimą vis geriau. Nepaisant laikų, kai baltai nežinojo rašto, iš rastos materialinės kultūros liekanų galime susidaryti vis pilnesnį praeities vaizdinį. Vieni regionai pažįstami geriau, kiti prasčiau. Tačiau pripažinkime – seniausią Rambyno priešistorę pažįstame vis dar blankiai. Straipsnį rašyti paskatino malonūs archeologui atradimai, įvykę […]
Šių metų liepos 25–rugpjūčio 14 dienomis atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ivangėnų-Karšuvos (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) piliakalnių aplinkoje. Nors ištirtas nedidelis plotas –šeši 1×1 m šurfai, tačiau trijuose iš jų aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytos ir žiestos keramikos gabaliukais, nedegto molio tinku, anglių pėdsakais. Atrodytų ne itin įdomūs radiniai archeologams padėjo nustatyti, kad piliakalnių aplinkoje […]
Šių metų liepos mėnesį Tauragės krašto muziejaus darbuotojai Vytautas Mažeika ir straipsnio autorius pažintiniais tikslais svečiavomės Tilžės muziejuje. Pastarasis įsikūręs gražioje, miestą reprezentuojančioje ir pėsčiųjų alėja verčiamoje gatvėje Pobiedy. 34-u numeriu pažymėtas vokiškus laikus menantis namas – vos už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo karalienės Luizės tilto. Muziejus, kaip ir dera mūsų didžiajai kaimynei, turi […]
Ne taip seniai Tauragėje prasmingai paminėta Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo 100 metų gimimo sukaktis. Apie tai rašė rajono ir religiniai laikraščiai. Norisi akcentuoti dar vieną šio garbaus žmogaus nuveiktą darbą. Jis suprato praeities liuteronų dokumentų, leidinių, daiktų istorinę reiškmę ir juos rinko, nepaisydamas sunkių sovietinės priespaudos metų. Kaupė juos savo namuose […]