Pro Memoria
Bronius Martinkus (1947–2022)
Nepriklausomos Lietuvos architektai išeina vienas po kito, palikdami neišdildomus ženklus jos istorijoje. Šį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, netekome vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. Neseniai palaidojome dar vieną sąjūdietį – a. a. Joną Liorančą.
Laisvai Lietuvai perkopus trisdešimtmečio slenkstį, privalome saugoti Atgimimo laikotarpio atmintį, kai kaip tyro oro gurkšnį gaudėme tuomet pirmuosius garsiai ištartus žodžius apie laisvę, nepriklausomą Tėvynę, skandavome LIE-TU-VA. Tauragiškis Bronius Martinkus – žmogus, kuris visada buvo šių įvykių priešakyje.
B. Martinkus aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą ir 1988-ųjų metų rugsėjį, kartu su kitais bendraminčiais, Tauragėje kūrė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, vėliau jai pirmininkavo, buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą ir jo tarybą.
„Pirmieji patriotizmo daigai sudygo vaikystėje, šeimoje. Senelis Antanas Martinkus buvo politinis kalinys, daug metų kalėjo Krasnojarsko srityje buvusiame kalėjime. Tėveliui, dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių, pavyko išvengti tremties. Todėl man patriotizmas, meilė Lietuvai – nėra parodomoji, o tikra, išgyventa ir išjausta,“– prieš šešerius metus tuomet žurnalisto Tomo Raulinavičiaus kalbinamas, yra sakęs B. Martinkus.
Kaip Laisvės gynėjas, B. Martinkus yra apdovanotas Padėkos raštu už aktyvią veiklą saugant ir puoselėjant Lietuvos nepriklausomybę.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje 2021 m. rugpjūtį atidaryta Ekspozicija „Sąjūdžio kambarys“. B. Martinkus – Tauragės Sąjūdžio grupės aktyvistas, vienas pirmųjų perdavė muziejui unikalią relikviją – a. a. monsinjoro Petro Puzaro šventintą Tauragės Sąjūdžio grupės vėliavą.
Kartu su vėliava buvo perduotas ir įstabus paveikslas, kurį Tauragės Sąjūdžiui buvo padovanojusi mokytoja Birutė Venckienė bei Sąjūdžio ženkliukai. Ir vėliava, ir paveikslas visą šį laikotarpį buvo saugomi pas gerbiamą Bronių. Kaip jis pats teigė, visa tai perduodantis ne nuo savęs, o nuo visų Tauragės Sąjūdžio grupės dalyvių. Perduoda tam, kad tie daiktai, dabar tapę eksponatais, bylotų praeitį, kad būtų prisiminimas ateinančioms kartoms.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ kolektyvas amžinai liks dėkingas B. Martinkui už meilės Lietuvai puoselėjimą ir pagalbą renkant eksponatus Sąjūdžio ekspozicijai. Reiškiame nuoširdžią užuojautą gerbiamo Broniaus šeimai.
Muziejaus archyvo/Juozo Petkevičiaus nuotrauka

Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas 12-os metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti […]
Vienas seniausių žmonių valgių – duona, mūsų protėviams turėjo didelę reikšmę ir buvo ypatingai gerbiama, plačiai minima lietuvių tautosakoje, neretai suasmeninama ar sudievinama. Vienas iš pagarbos akcentų – nepadėti duonos apverstos, tad net sakydavo – jei tavo namai dega, o tu matai kepalą apverstą, tai pirma duoną gražiai padėk, o jau tada bėk ugnies gesinti. […]
Joninės – gražiausia kalendorinio ciklo šventė, nes švenčiama pačiu maloniausiu šiltuoju vasaros laiku. Šią šventę, kitaip vadinamą Rasos vardu, lietuviai šventė nuo seniausių laikų. Žemdirbio žvilgsnis dažnai krypsta į dangų, į saulę. Kad tik lietus nepermerktų nupjauto šieno, kad neišdegintų pasėlių… Linguoja galva žmogus ir susirūpinęs spėja: leidžiasi raudona saulė – vėjas, balta – Dievulis […]