Tris mėnesius muziejuje eksponuota Lietuvos švietimo muziejaus ir parfumerės Jolantos Cinaitienės sukurta paroda „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“. Tris mėnesius Tauragės pilies menėse per kvapus kalbėta apie aštuonias istorines asmenybes: Kleopatrą, Aviceną, Vengrijos karalienę, Barborą Radvilaitę, Mumtaz Mahal, Liudviką XIV, Mariją Antuanetę ir Napoleoną Bonapartą. Nuogąstauta, kad nemokamų kultūrinių paslaugų gausoje, tauragiškiai vengs lankyti kauniečių parodą. Tačiau galima pasidžiaugti, kad išankstinės nuostatos nepasitvirtino.
Parodą aplankė 140 suaugusiųjų, 62 studentai ir senjorai, 11 moksleivių, 6 ikimokyklinukai ir 63 asmenys, kuriems galioja įvairios lengvatos – iš viso pritraukta 282 lankytojai. Per tris mėnesius suorganizuota 18 ekskursijų, kurias vedė „kvepiančią istoriją“ pamilusi edukatorė Rasa Kapučinskienė.
Rasa dalijasi lankytojų patirtimis:
„Kasdienis žmogaus palydovas – kvapas – turi savybę sukelti emocijas: tiek teigiamas, tiek neigiamas, priklausomai nuo jame pernešamų molekulių. Ir, atrodo, kad istorinių kvapų parodos lankytojams jis kėlė tik pozityvius uoslės potyrius. Salėje visada būdavo daug juoko ir diskusijų, tyrinėjant bei aptariant skirtingų laikmečių kvapus ir istorines detales. Šios neretai stebino, o kartais net šokiravo.
Pati paroda į savo istorijas įtraukia ne tik kvepalus, bet ir kvapus. Dalyvius stebino faktas, kad senovės europiečiai ypač vengė vandens – jie laikė jį net galima mirties priežastimi. Vandenį gėrė, bet švarinimosi procedūrų bijojo. Nenuostabu, kad kvepalų manufaktūros ieškojo būdų, kaip nuslopinti nešvaros tvaiką, todėl į gamybos procesą buvo įtraukti gyvulinės kilmės ingredientai, galintys nustelbti kvapų kakofoniją. Ne veltui parfumeriai gana rimtai teigia, kad norint patirti Versalio rūmų kvapą, derėtų apsilankyti zoologijos sodo gyvūnų laikymo patalpose.
Kita nuostabos banga kildavo jau uostant ir vertinant kvepalus – lankytojai suprasdavo, kad pikantiškų sudėtinių dalių neįmanoma išskirti, o kvepalai siunčia visai malonią žinią. Tačiau kartu ateidavo suvokimas, kad nešvaraus kūno kvapas ir kvepalai galėjo sudaryti ne itin malonų duetą.
Daugelis lankytojų atėjo su išankstiniu įsivaizdavimu apie senovės kvepalus ir nustebo, kad jų ingredientai yra gerai atpažįstami: levanda, cinamonas, kardamonas, apelsinmedis ir kt. Tačiau tai savaime suprantama – ekspozicija apima laikotarpį nuo I a. pr. Kr. iki XIX a., kuomet naudotos natūralios, bet ir šiomis dienomis aktualios žolelės. O jau vėliau prasideda cheminės pramonės ir sintetinių molekulių era.
Parodos lankytojos dažniausiai buvo moterys, tačiau keletas vyrų, lydėjusių jas, nė kiek nesigailėjo prisijungę. Jie suprato, kad čia veiksmas sukasi ne tik apie moteriškus dalykus, bet ir apie istorijas. Be to, du stendai – Liudviko XIV bei Napoleono Bonaparto – buvo skirti būtent vyriškajam pradui.
Damų geriausiai įvertinti kvepalai – Mumtaz Mahal. Jie yra absoliutus parfumerės „džiazas“, sukurti bandant įsivaizduoti, kaip galėjo kvepėti Šalimaro sodai. Be abejonės, daug dėmesio sulaukė ir vienintelės lietuvių kilmės karalienės Barboros Radvilaitės kvepalai, kurie buvo sukurti paskutinėmis jos gyvenimo dienomis.“
Paroda Tauragės pilies menėse veikė nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 10 d.
- Parodos organizatorius: Lietuvos švietimo muziejus
- Parodos kuratorė: Jolanta Cinaitienė
- Parodos partneris: Tauragės krašto muziejus „Santaka“
- Parodos architektė: Sigita Kundrotaitė-Savickė
- Dizainerė: Justina Mikoliūnaitė
- Kūrybinė komanda: Rūta Medinienė, Loreta Kurmienė, Jolita Rudgalvienė, Kamilė Eselinaitė, Indrė Bočkutė