
Parodą aplankė 140 suaugusiųjų, 62 studentai ir senjorai, 11 moksleivių, 6 ikimokyklinukai ir 63 asmenys, kuriems galioja įvairios lengvatos – iš viso pritraukta 282 lankytojai. Per tris mėnesius suorganizuota 18 ekskursijų, kurias vedė „kvepiančią istoriją“ pamilusi edukatorė Rasa Kapučinskienė.
Rasa dalijasi lankytojų patirtimis:
„Kasdienis žmogaus palydovas – kvapas – turi savybę sukelti emocijas: tiek teigiamas, tiek neigiamas, priklausomai nuo jame pernešamų molekulių. Ir, atrodo, kad istorinių kvapų parodos lankytojams jis kėlė tik pozityvius uoslės potyrius. Salėje visada būdavo daug juoko ir diskusijų, tyrinėjant bei aptariant skirtingų laikmečių kvapus ir istorines detales. Šios neretai stebino, o kartais net šokiravo.
Pati paroda į savo istorijas įtraukia ne tik kvepalus, bet ir kvapus. Dalyvius stebino faktas, kad senovės europiečiai ypač vengė vandens – jie laikė jį net galima mirties priežastimi. Vandenį gėrė, bet švarinimosi procedūrų bijojo. Nenuostabu, kad kvepalų manufaktūros ieškojo būdų, kaip nuslopinti nešvaros tvaiką, todėl į gamybos procesą buvo įtraukti gyvulinės kilmės ingredientai, galintys nustelbti kvapų kakofoniją. Ne veltui parfumeriai gana rimtai teigia, kad norint patirti Versalio rūmų kvapą, derėtų apsilankyti zoologijos sodo gyvūnų laikymo patalpose.
Kita nuostabos banga kildavo jau uostant ir vertinant kvepalus – lankytojai suprasdavo, kad pikantiškų sudėtinių dalių neįmanoma išskirti, o kvepalai siunčia visai malonią žinią. Tačiau kartu ateidavo suvokimas, kad nešvaraus kūno kvapas ir kvepalai galėjo sudaryti ne itin malonų duetą.
Daugelis lankytojų atėjo su išankstiniu įsivaizdavimu apie senovės kvepalus ir nustebo, kad jų ingredientai yra gerai atpažįstami: levanda, cinamonas, kardamonas, apelsinmedis ir kt. Tačiau tai savaime suprantama – ekspozicija apima laikotarpį nuo I a. pr. Kr. iki XIX a., kuomet naudotos natūralios, bet ir šiomis dienomis aktualios žolelės. O jau vėliau prasideda cheminės pramonės ir sintetinių molekulių era.
Parodos lankytojos dažniausiai buvo moterys, tačiau keletas vyrų, lydėjusių jas, nė kiek nesigailėjo prisijungę. Jie suprato, kad čia veiksmas sukasi ne tik apie moteriškus dalykus, bet ir apie istorijas. Be to, du stendai – Liudviko XIV bei Napoleono Bonaparto – buvo skirti būtent vyriškajam pradui.
Damų geriausiai įvertinti kvepalai – Mumtaz Mahal. Jie yra absoliutus parfumerės „džiazas“, sukurti bandant įsivaizduoti, kaip galėjo kvepėti Šalimaro sodai. Be abejonės, daug dėmesio sulaukė ir vienintelės lietuvių kilmės karalienės Barboros Radvilaitės kvepalai, kurie buvo sukurti paskutinėmis jos gyvenimo dienomis.“
Paroda Tauragės pilies menėse veikė nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 10 d.
Kaip ir sakėme anksčiau, toliau dalinamės bendryste su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Šeštadienį uniformuoti muziejaus vyrai dalyvavo Viešvilės miestelio šventėje, kur, persirengę senovinėmis muitininkų uniformomis virto pasieniečių personažais. Muitinės tema itin aktuali Tauragei, be to, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įsikūręs XIX a. muitinės pastate. Viešvilėje muziejininkai-pasieniečiai trumpai pristatė Muitinės muziejaus atvirukų parodą „Išnykusios […]
Pirmąjį birželio savaitgalį Tauragė švenčia – vyksta miesto šventė. Šių metų birželio 3-5 dienomis mieste prie Jūros vyks renginiai, mugės, koncertai, įvairūs užsiėmimai. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ irgi prisideda: kviesime tauragiškius ir svečius į miesto atsiminimų albumą, t. y. muziejų, kuriame saugomi svarbiausi praeities artefaktai. Visą šventinį savaitgalį muziejų galėsite lankyti nemokamai! Turime džiugių naujienų. […]
Gegužės 7, 10 ir 17 dienomis projekto „Gyvosios istorijos festivalis“ metu vyko keramikos mokymai, kuriuos vedė amatininkas Mindaugas Turolevičius. Užsiėmimų metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su skirtingomis keramikos technikomis: virveline, lipdymo bei žiedimo. Vėlesniuose mokymuose dalyviai buvo supažindinami su molio dirbinių degimo procesu, taip pat mokėsi puošybos glazūra ir tonavimo tušu subtilybių. Mokymų metu sukurti […]