Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste.
Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais: Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi Berlyne (Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz), Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejais, bendradarbiaudamas su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.
Paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje buvo pristatyta visus laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Parodoje buvo eksponuojama apie 400 eksponatų, tarp jų – į Lietuvą atvežti 121 niekada nerodyti Braunšveigo žemės muziejuje (Braunschweigisches Landesmuseum), Georgo-Augusto universiteto Proistorės institute (Seminar für Ur- und FrühgeschichteGeorg-August-Universität Göttingen) bei Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne saugomi eksponatai. Į parodos katalogą įtraukti 836 eksponatai, katalogui tekstus parašė ir katalogą parengė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Kataloge skelbiami 38 straipsniai (lietuvių ir anglų kalbomis), apibūdinantys pagrindinius Klaipėdos krašto raidos etapus nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.
Šios stendinės parodos idėja – pagrindinėmis minėtos parodos ir katalogo temomis pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pat pastarųjų metų, nes kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu – lietuviai, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos bruožus, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, karybą, Klaipėdos miesto ištakas.
Projektą „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII amžiaus“ finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Mano būstas“, koncerno „Achemos grupė“ narė UAB „Klaipėdos laivų remontas“.
Kilnojamąją stendinę parodą sklaidai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Paroda veiks nuo liepos 16 iki spalio 11 d.
Menas reikalauja aukų, sako Morfai (tikrasis vardas Timotiejus Norvila), paklaustas, ar nėra pavojinga užsiimti grafičių piešimu ekstramaliomis sąlygomis. Įvairiapusis menininkas iš Kauno į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ sausio 7 d. atvežė dešimt medinių paukščiams skirtų inkilų. Tai ne bet kokie inkilai, o tarsi maži improvizuoti modernistinės architektūros nameliai, jaukūs ir mieli pasižiūrėti. Lietuvos laikinoji sostinė […]
Karpinių paroda, įkvėpta Vydūno, iš muziejaus Etnografijos ekspozicijos keliauja į kaimyninius Pagėgius. Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki balandžio 29 d. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatus – respublikinio karpinių plenero „Tautodailė vydūniška dvasia“ darbus galėsite pamatyti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai). Maloniai kviečiame apsilankyti.
Paskutiniu dešimtmečiu į Lietuvą plūsta helovyniškos šventės formos, jos sparčiai prigyja, ypač jaunimo tarpe mėgstama per Vėlines rinktis šėliones. 2022 m. tamsiuoju rudens laikotarpiu siekdami aktualizuoti unikalią lietuvių Vėlinių tradiciją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ spalio 19-27 d. suorganizavo visą renginių ciklą pavadinimu „Vėlių mėnuo“. Paskaita apie šiurpes ir Vėlines Vėlinės, Helovynas ir šiurpės – tai […]