Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste.
Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais: Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi Berlyne (Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz), Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejais, bendradarbiaudamas su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.
Paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje buvo pristatyta visus laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Parodoje buvo eksponuojama apie 400 eksponatų, tarp jų – į Lietuvą atvežti 121 niekada nerodyti Braunšveigo žemės muziejuje (Braunschweigisches Landesmuseum), Georgo-Augusto universiteto Proistorės institute (Seminar für Ur- und FrühgeschichteGeorg-August-Universität Göttingen) bei Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne saugomi eksponatai. Į parodos katalogą įtraukti 836 eksponatai, katalogui tekstus parašė ir katalogą parengė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Kataloge skelbiami 38 straipsniai (lietuvių ir anglų kalbomis), apibūdinantys pagrindinius Klaipėdos krašto raidos etapus nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.
Šios stendinės parodos idėja – pagrindinėmis minėtos parodos ir katalogo temomis pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pat pastarųjų metų, nes kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu – lietuviai, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos bruožus, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, karybą, Klaipėdos miesto ištakas.
Projektą „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII amžiaus“ finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Mano būstas“, koncerno „Achemos grupė“ narė UAB „Klaipėdos laivų remontas“.
Kilnojamąją stendinę parodą sklaidai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Paroda veiks nuo liepos 16 iki spalio 11 d.

TAURAGĖ – LIETUVOS SLEMO SOSTINĖ – su tokiu šūkiu penktus metus skaičiuosiantis Tauragės slemas pasitiko „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ metus. Kviečiame slemerius, poetus, rašytojus, aktorius, kūrybininkus kurti STAND UP pasirodymus apie Tauragę. Mums padės aktorius Arūnas Sakalauskas. Jeigu Tu kuri Tauragėje – mums tinki! Jeigu Tu sukursi 8-10 min. trukmės sleminį pasirodymą apie […]
1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius–Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas–Skaistgiris. Per […]
Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas 12-os metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti […]