Pradeda veikti paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII a.“
2020 liepos 13

Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste.

Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais: Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi Berlyne (Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz), Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejais, bendradarbiaudamas su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.

Paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje buvo pristatyta visus laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Parodoje buvo eksponuojama apie 400 eksponatų, tarp jų – į Lietuvą atvežti 121 niekada nerodyti Braunšveigo žemės muziejuje (Braunschweigisches Landesmuseum), Georgo-Augusto universiteto Proistorės institute (Seminar für Ur- und FrühgeschichteGeorg-August-Universität Göttingen) bei Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne saugomi eksponatai. Į parodos katalogą įtraukti 836 eksponatai, katalogui tekstus parašė ir katalogą parengė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Kataloge skelbiami 38 straipsniai (lietuvių ir anglų kalbomis), apibūdinantys pagrindinius Klaipėdos krašto raidos etapus nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.

Šios stendinės parodos idėja – pagrindinėmis minėtos parodos ir katalogo temomis pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pat pastarųjų metų, nes kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu – lietuviai, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos bruožus, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, karybą, Klaipėdos miesto ištakas.

Projektą „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII amžiaus“ finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Mano būstas“, koncerno „Achemos grupė“ narė UAB „Klaipėdos laivų remontas“.

Kilnojamąją stendinę parodą sklaidai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Paroda veiks nuo liepos 16 iki spalio 11 d.

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Kultūros muitinė 2020. Muzikos mėnuo
2020 kovo 2

Kultūros muitinės projektu Tauragės krašto muziejus „Santaka“ siekė aktualizuoti XIX a. kultūros paveldo objektą – Tauragės pilį ir menes, burti muziejaus draugų bendruomenę. Jei caro laikais per Tauragę pirmyn ir atgal migravo žmonės, daiktai ir idėjos, tai šiandien Kultūros muitinė užsipildo skirtingomis kultūrinėmis patirtimis.VASARIS – MUZIKOS MĖNUO. Kultūros muitinės projektas atidarytas atmosferinės muzikos koncertu. Grupė […]

Dviračių žygis: Skaudvilė – Batakiai
2020 rugsėjo 29

Rugsėjo 24 dieną, įgyvendinant projektą „Aktyvaus poilsio skatinimas ir turizmo išteklių sklaida Tauragės rajone“, Tauragės turizmo informacijos centras organizavo pažintinį dviračių žygį Skaudvilė – Batakiai. Projekto metu buvo vykdomos gyventojų aktyvumą skatinančios veiklos, skatinamas savarankiškas gyventojų keliavimas bei turizmo paslaugų vystymas Tauragės rajone. Dviračių žygio metu aplankyta 10 svarbiausių šio krašto objektų, susipažinta su Skaudvilės […]

Sausio 26-oji – Tarptautinė muitinių (muitininkų) diena
2021 sausio 26

Tauragės krašto muziejus “Santaka” įsikūręs unikalioje vietoje – tai rūmų architektūrinis ansamblis, statytas 1844–1847 metais carinės Rusijos muitinės veiklos paskirčiai, nuo XX a. pradžios vadinamas pilimi. Pastatas ne tik daugybę kartų keitė paskirtį, bet čia nuo seno vyko ir kultūros mainai. Mat čia šeimininkavo ir rusai, ir vokiečiai, kol galiausiai Pilis tapo Tauragės simboliu ir […]