Pradeda veikti paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII a.“
2020 July 13

Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste.

Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais: Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi Berlyne (Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz), Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejais, bendradarbiaudamas su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.

Paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje buvo pristatyta visus laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Parodoje buvo eksponuojama apie 400 eksponatų, tarp jų – į Lietuvą atvežti 121 niekada nerodyti Braunšveigo žemės muziejuje (Braunschweigisches Landesmuseum), Georgo-Augusto universiteto Proistorės institute (Seminar für Ur- und FrühgeschichteGeorg-August-Universität Göttingen) bei Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne saugomi eksponatai. Į parodos katalogą įtraukti 836 eksponatai, katalogui tekstus parašė ir katalogą parengė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Kataloge skelbiami 38 straipsniai (lietuvių ir anglų kalbomis), apibūdinantys pagrindinius Klaipėdos krašto raidos etapus nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.

Šios stendinės parodos idėja – pagrindinėmis minėtos parodos ir katalogo temomis pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pat pastarųjų metų, nes kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu – lietuviai, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos bruožus, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, karybą, Klaipėdos miesto ištakas.

Projektą „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII amžiaus“ finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Mano būstas“, koncerno „Achemos grupė“ narė UAB „Klaipėdos laivų remontas“.

Kilnojamąją stendinę parodą sklaidai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Paroda veiks nuo liepos 16 iki spalio 11 d.

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Paroda Liudvikui Zamenhofui atminti

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.  Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda jau pabuvojo […]

ATIDARYMAS | Paroda „Lietuvos partizanų batuose…“
2026 February 19

Drąsos, pasipriešinimo ir laisvės pėdsakais… Kovo 10 d. 16.00 val. kviečiame į parodos „Lietuvos partizanų batuose…“ atidarymą Tremties ir rezistencijos muziejuje (Prezidento g. 38).  Atidarymo renginyje išgirsite Karybos instituto karo istorijos specialisto Ernesto Kuckailio teatralizuotą pasakojimą. Taip pat galėsite apžiūrėti ir išbandyti parodos instaliacijas kartu su jų autore Rūta Rimšeliene.   𝐀𝐩𝐢𝐞 𝐩𝐚𝐫𝐨𝐝𝐚̨  Parodoje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam […]

Sukanka 70 metų nuo partizanų Antano ir Zigmo Sudeikių žūties
2022 May 20

1952 metų gegužės 21 dieną, Tauragės rajone esančiame Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių k., kaudamiesi su daug didesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos, Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Girėnas ir jo brolis Zigmas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Darius. Kitas brolis Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950-01-12 ir buvo palaidotas […]