Pradeda veikti paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII a.“
2020 July 13

Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste.

Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais: Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejumi Berlyne (Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz), Šilutės Hugo Šojaus, Kretingos, Trakų istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejais, bendradarbiaudamas su Šiaurės rytų ir Vidurio Europos rinkinių bei dokumentų tyrimų komisija.

Paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos krašto archeologijai, joje buvo pristatyta visus laikotarpius reprezentuojanti medžiaga. Parodoje buvo eksponuojama apie 400 eksponatų, tarp jų – į Lietuvą atvežti 121 niekada nerodyti Braunšveigo žemės muziejuje (Braunschweigisches Landesmuseum), Georgo-Augusto universiteto Proistorės institute (Seminar für Ur- und FrühgeschichteGeorg-August-Universität Göttingen) bei Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne saugomi eksponatai. Į parodos katalogą įtraukti 836 eksponatai, katalogui tekstus parašė ir katalogą parengė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Kataloge skelbiami 38 straipsniai (lietuvių ir anglų kalbomis), apibūdinantys pagrindinius Klaipėdos krašto raidos etapus nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.

Šios stendinės parodos idėja – pagrindinėmis minėtos parodos ir katalogo temomis pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pat pastarųjų metų, nes kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukariu – lietuviai, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos. Parodos tematika apima bendruomenių pasaulėžiūros ir socialinės raidos atspindžius, laidosenos bruožus, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, karybą, Klaipėdos miesto ištakas.

Projektą „Klaipėdos (Memel) kraštas nuo ištakų iki XVII amžiaus“ finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Museum & Location GmbH, UAB „Pamario restauratorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Mano būstas“, koncerno „Achemos grupė“ narė UAB „Klaipėdos laivų remontas“.

Kilnojamąją stendinę parodą sklaidai parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Paroda veiks nuo liepos 16 iki spalio 11 d.

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Joninės arba Rasos šventė
2024 June 21

Joninės – gražiausia kalendorinio ciklo šventė, nes švenčiama pačiu maloniausiu šiltuoju vasaros laiku. Šią šventę, kitaip vadinamą Rasos vardu, lietuviai šventė nuo seniausių laikų. Žemdirbio žvilgsnis dažnai krypsta į dangų, į saulę. Kad tik lietus nepermerktų nupjauto šieno, kad neišdegintų pasėlių… Linguoja galva žmogus ir susirūpinęs spėja: leidžiasi raudona saulė – vėjas, balta – Dievulis […]

TKM „Santaka“ – laisvės bendraamžiai: 35 metai istorijų
2025 March 10

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačiau niekas nepaneigs Lietuvos sėkmės istorijos – transformacijos į modernią pilietinę visuomenę, gebančią pastovėti ir už save, […]

Skaudvilės turgaus fenomenas: muziejus pasipildys unikalia ekspozicija
2020 December 17

Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs. XIX a. viduryje nutiesus Rygos – Tauragės plentą, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, didėjo gyventojų skaičius ir miestelis virto gana svarbiu prekybos bei amatų centru. Tarpukariu tradiciniai savaitiniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo […]