“Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė”
2021 June 11

Tremties ir rezistencijos muziejuje anksčiau, lankytojo teisėm, dažnai lankydavausi su mokinių grupėm, įtvirtinant tremties, laisvės kovų laikotarpio temas.  Likimo ironija…šiandien šiame muziejuje aš jau ne lankytoja, aš kaip ir jo „šeimininkė“, nes jau geras pusmetis, kaip čia dirbu. Bendras ekspozicijų vaizdas buvo žinomas iš anksčiau. Bet, tik dabar, prisilietusi prie kiekvieno eksponato supratau, kiek daug mes nepastebime, kiek daug įdomių daiktų praslysta mums pro akis. Tad pažintis su kiekvienu eksponatu,  atskleidė man ne tik įdomių, bet  ir labai unikalių istorijų, faktų. Ypač jaudinančios tremtinių istorijos, kurias pasakoja jų asmeniniai daiktai, fotografijos, užrašyti prisiminimai, kurie  perduoti, padovanoti muziejui.

Tvarkant ekspozicijas, kiekvienas „daikčiukas“ buvo apčiupinėtas, įvertintas. Daugelis jų – vertė žavėtis, didžiuotis mūsų tėvynainių darbštumu, kruopštumu ir ypač kūrybiškumu.   Žvelgdama į žuvies ašaka išsiuvinėtą servetėlę, iš duonos mažyčių gabalėlių „surutuliuotą“ rožančiuką, iš konservų dėžutės „sukonstruotą“ šv. mišioms smilkytuvą – tribulį, primityviais darbo įrankiais išdrožinėtus įvairius medžio dirbinius…susimąstau…Visi šie darbai byloja apie begalinę mūsų žmonių dvasinę stiprybę. Ir pati sau padarau išvadą. Visi muziejaus eksponatai atskleidžia tai, kas padėjo mūsų lietuviams išgyventi. Išgyventi –  nepaisant bado, šalčio, smurto, išsiskyrimo… Šventųjų paveikslėliai, rožančiai, nutrintais lapais maldaknygės, kryželiai, rankdarbiai su išsiuvinėtais maldos žodžiais…byloja apie didžiulį lietuvių tikėjimą. Malda jiems teikė stiprybės, malda  palaikė  sunkiomis akimirkomis. Nublukusios, bet išsaugotos trispalvės, siuvinėtos lietuviškų darželių gėlės – našlaitės, valstybės simboliai, piešti LDK kunigaikščių portretai, atvirukai su Lietuvos gamtos vaizdais … rodo begalinę  meilę savo kraštui, didžiavimąsi jos istorija.

Ir dar vienas dalykas, kuris teikė stiprybę mūsų tėvynainiams, ir kuris labai  atsispindi viename iš ekspozicijos paveikslų, tai – viltis. Viltis, kad visas šis siaubas kažkada baigsis, kad ten, už horizonto likusią tėvynę, tautiečiai dar pamatys. Tad tikėjimas, meilė savo kraštui ir viltis, manau,  ir buvo tai, kas padėjo, palaikė lietuvius nepasiduoti, išlikti žmonėmis, išgyventi.  „Kiek rovė — neišrovė. / Kiek skynė — nenuskynė“  – dažnai cituoju šią Justino Marcinkevičiaus ištrauką, norėdama lankytojams įkvėpti tos dvasios stiprybės, kurią turėjo tremtiniai, politiniai kaliniai. Stiprybės, kurios ypač dabar, karantino sąlygomis, mums pradėjo stigti. 

Artėja birželio 14 – gedulo ir vilties diena. Šiemet ji išskirtinė. Šiemet minėsim 80 metų nuo pirmo masinio lietuvaičių trėmimo į tolimąjį, šaltąjį Sibirą. Gedulo ir VILTIES diena. Prisimindami ir pagerbdami tuos, kurių šiandien su mumis jau nebėra, toliau puoselėkime viltį gyventi, kurti, mylėti. Juk be vilties…nebus ir ateities.

                                                                                                                                           Aušra Norvilienė

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė

Subscribe newsletter
Other news
Vilko vaikai užaugo – startuoja projektas apie vaikų kare patirtį, istoriją ir atmintį
2023 August 18

Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje, kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: […]

Paminėti žuvę Kęstučio apygardos Jūros būrio partizanai
2024 June 19

Tauragės r. Žygaičių sen. Kęsčių kaime prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1949 metų birželio 14 dieną, žuvo šeši Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros būrio partizanai: Fabijonas Abromas – Pušelė, g. 1920 m. Pryšmantų k. Žygaičių vlsč. Į partizanų sąjūdį įsijungė 1947 m. Pranciškus Adalbergis, dar vadintas ir Ozbergiu, partizaninis slapyvardis Drugelis, g. 1924 m. […]

Nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą – „Operacijos Priboy“ (Bangų mūša) praėjo septyniasdešimt penkeri metai
2024 March 22

1949 metais Lietuvą okupuojanti Sovietų sąjunga surengė trečiąjį mūsų šalies gyventojų masinį trėmimą į Sibirą pavadintą „Operacija Priboy“ (Bangų mūša). Du ankstesnieji didieji trėmimai vyko 1941 m. birželio keturioliktąją ir 1948 m. gegužės dvidešimt antrąją. 1949 m. trėmimas buvo antras pagal didumą prievartinis Lietuvos žmonių perkėlimas į Sibirą. Ši, taip vadinamoji „operacija“ vienu metu buvo […]