“Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė”
2021 June 11

Tremties ir rezistencijos muziejuje anksčiau, lankytojo teisėm, dažnai lankydavausi su mokinių grupėm, įtvirtinant tremties, laisvės kovų laikotarpio temas.  Likimo ironija…šiandien šiame muziejuje aš jau ne lankytoja, aš kaip ir jo „šeimininkė“, nes jau geras pusmetis, kaip čia dirbu. Bendras ekspozicijų vaizdas buvo žinomas iš anksčiau. Bet, tik dabar, prisilietusi prie kiekvieno eksponato supratau, kiek daug mes nepastebime, kiek daug įdomių daiktų praslysta mums pro akis. Tad pažintis su kiekvienu eksponatu,  atskleidė man ne tik įdomių, bet  ir labai unikalių istorijų, faktų. Ypač jaudinančios tremtinių istorijos, kurias pasakoja jų asmeniniai daiktai, fotografijos, užrašyti prisiminimai, kurie  perduoti, padovanoti muziejui.

Tvarkant ekspozicijas, kiekvienas „daikčiukas“ buvo apčiupinėtas, įvertintas. Daugelis jų – vertė žavėtis, didžiuotis mūsų tėvynainių darbštumu, kruopštumu ir ypač kūrybiškumu.   Žvelgdama į žuvies ašaka išsiuvinėtą servetėlę, iš duonos mažyčių gabalėlių „surutuliuotą“ rožančiuką, iš konservų dėžutės „sukonstruotą“ šv. mišioms smilkytuvą – tribulį, primityviais darbo įrankiais išdrožinėtus įvairius medžio dirbinius…susimąstau…Visi šie darbai byloja apie begalinę mūsų žmonių dvasinę stiprybę. Ir pati sau padarau išvadą. Visi muziejaus eksponatai atskleidžia tai, kas padėjo mūsų lietuviams išgyventi. Išgyventi –  nepaisant bado, šalčio, smurto, išsiskyrimo… Šventųjų paveikslėliai, rožančiai, nutrintais lapais maldaknygės, kryželiai, rankdarbiai su išsiuvinėtais maldos žodžiais…byloja apie didžiulį lietuvių tikėjimą. Malda jiems teikė stiprybės, malda  palaikė  sunkiomis akimirkomis. Nublukusios, bet išsaugotos trispalvės, siuvinėtos lietuviškų darželių gėlės – našlaitės, valstybės simboliai, piešti LDK kunigaikščių portretai, atvirukai su Lietuvos gamtos vaizdais … rodo begalinę  meilę savo kraštui, didžiavimąsi jos istorija.

Ir dar vienas dalykas, kuris teikė stiprybę mūsų tėvynainiams, ir kuris labai  atsispindi viename iš ekspozicijos paveikslų, tai – viltis. Viltis, kad visas šis siaubas kažkada baigsis, kad ten, už horizonto likusią tėvynę, tautiečiai dar pamatys. Tad tikėjimas, meilė savo kraštui ir viltis, manau,  ir buvo tai, kas padėjo, palaikė lietuvius nepasiduoti, išlikti žmonėmis, išgyventi.  „Kiek rovė — neišrovė. / Kiek skynė — nenuskynė“  – dažnai cituoju šią Justino Marcinkevičiaus ištrauką, norėdama lankytojams įkvėpti tos dvasios stiprybės, kurią turėjo tremtiniai, politiniai kaliniai. Stiprybės, kurios ypač dabar, karantino sąlygomis, mums pradėjo stigti. 

Artėja birželio 14 – gedulo ir vilties diena. Šiemet ji išskirtinė. Šiemet minėsim 80 metų nuo pirmo masinio lietuvaičių trėmimo į tolimąjį, šaltąjį Sibirą. Gedulo ir VILTIES diena. Prisimindami ir pagerbdami tuos, kurių šiandien su mumis jau nebėra, toliau puoselėkime viltį gyventi, kurti, mylėti. Juk be vilties…nebus ir ateities.

                                                                                                                                           Aušra Norvilienė

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė

Subscribe newsletter
Other news
V. Almonaitis išleido knygą „Karšuvos žemė XIII-XIV a.“
2021 January 18

Karšuvos žemės XIII – XIV a. kultūros paveldo objektai – istoriko akimis2020 m. pabaigoje sklandžiai užbaigtas dar vienas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuotas projektas – išleista istoriko Vytenio Almonaičio knyga „Karšuvos žemė XIII–XIV amžiuje: praeitis ir paveldas“. Leidinį sudaro mokslo studija ir jos priedas. Pagrindinėje dalyje rašoma apie Karšuvos žemės, kurios teritorija apima didžiąją […]

Tarp Smalininkų ir Tauragės tiesiami kultūriniai tiltai
2022 August 1

Mūsų parteriai Smalininkuose liepos 30 dieną organizavo renginį, dedikuotą dailininkei Lidijai Meškaitytei – „Lidija Meškaitytė. Atmintis. Kūryba. Palikimas“. Dailininkė visą laiką gyveno gimtinėje, nesiblaškė, kūrė ir miniatiūrose piešė savo pasaulį. Šiemet, minint Lidijos Meškaitytės 95-metų gimimo sukaktį, aiškiai matyti, kad dailininkė anuomet teptuku kantriai kūrė ištisą pasaulį ne tik sau, ji nupiešė pasaulį ir Smalininkų […]

Restauruoti skalviški archeologiniai radiniai
2020 December 22

Restauruoti skalviški archeologiniai radiniai Šiais metais įgyvendintas projektas, kurio metu buvo konservuoti ir restauruoti skalviški archeologiniai radiniai, iš viso – 87 vnt. Istorinio laiko slegiamas, kartais vis dar suskamba skalvių genties vardas. Mažai žinome apie juos – vakarų baltų gentį. Dar sunkiau apibrėžti šių žmonių gyventą teritoriją, kuri įvairiais laikotarpiais kito. Mokykliniuose ir pažintiniuose atlasuose […]