“Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė”
2021 birželio 11

Tremties ir rezistencijos muziejuje anksčiau, lankytojo teisėm, dažnai lankydavausi su mokinių grupėm, įtvirtinant tremties, laisvės kovų laikotarpio temas.  Likimo ironija…šiandien šiame muziejuje aš jau ne lankytoja, aš kaip ir jo „šeimininkė“, nes jau geras pusmetis, kaip čia dirbu. Bendras ekspozicijų vaizdas buvo žinomas iš anksčiau. Bet, tik dabar, prisilietusi prie kiekvieno eksponato supratau, kiek daug mes nepastebime, kiek daug įdomių daiktų praslysta mums pro akis. Tad pažintis su kiekvienu eksponatu,  atskleidė man ne tik įdomių, bet  ir labai unikalių istorijų, faktų. Ypač jaudinančios tremtinių istorijos, kurias pasakoja jų asmeniniai daiktai, fotografijos, užrašyti prisiminimai, kurie  perduoti, padovanoti muziejui.

Tvarkant ekspozicijas, kiekvienas „daikčiukas“ buvo apčiupinėtas, įvertintas. Daugelis jų – vertė žavėtis, didžiuotis mūsų tėvynainių darbštumu, kruopštumu ir ypač kūrybiškumu.   Žvelgdama į žuvies ašaka išsiuvinėtą servetėlę, iš duonos mažyčių gabalėlių „surutuliuotą“ rožančiuką, iš konservų dėžutės „sukonstruotą“ šv. mišioms smilkytuvą – tribulį, primityviais darbo įrankiais išdrožinėtus įvairius medžio dirbinius…susimąstau…Visi šie darbai byloja apie begalinę mūsų žmonių dvasinę stiprybę. Ir pati sau padarau išvadą. Visi muziejaus eksponatai atskleidžia tai, kas padėjo mūsų lietuviams išgyventi. Išgyventi –  nepaisant bado, šalčio, smurto, išsiskyrimo… Šventųjų paveikslėliai, rožančiai, nutrintais lapais maldaknygės, kryželiai, rankdarbiai su išsiuvinėtais maldos žodžiais…byloja apie didžiulį lietuvių tikėjimą. Malda jiems teikė stiprybės, malda  palaikė  sunkiomis akimirkomis. Nublukusios, bet išsaugotos trispalvės, siuvinėtos lietuviškų darželių gėlės – našlaitės, valstybės simboliai, piešti LDK kunigaikščių portretai, atvirukai su Lietuvos gamtos vaizdais … rodo begalinę  meilę savo kraštui, didžiavimąsi jos istorija.

Ir dar vienas dalykas, kuris teikė stiprybę mūsų tėvynainiams, ir kuris labai  atsispindi viename iš ekspozicijos paveikslų, tai – viltis. Viltis, kad visas šis siaubas kažkada baigsis, kad ten, už horizonto likusią tėvynę, tautiečiai dar pamatys. Tad tikėjimas, meilė savo kraštui ir viltis, manau,  ir buvo tai, kas padėjo, palaikė lietuvius nepasiduoti, išlikti žmonėmis, išgyventi.  „Kiek rovė — neišrovė. / Kiek skynė — nenuskynė“  – dažnai cituoju šią Justino Marcinkevičiaus ištrauką, norėdama lankytojams įkvėpti tos dvasios stiprybės, kurią turėjo tremtiniai, politiniai kaliniai. Stiprybės, kurios ypač dabar, karantino sąlygomis, mums pradėjo stigti. 

Artėja birželio 14 – gedulo ir vilties diena. Šiemet ji išskirtinė. Šiemet minėsim 80 metų nuo pirmo masinio lietuvaičių trėmimo į tolimąjį, šaltąjį Sibirą. Gedulo ir VILTIES diena. Prisimindami ir pagerbdami tuos, kurių šiandien su mumis jau nebėra, toliau puoselėkime viltį gyventi, kurti, mylėti. Juk be vilties…nebus ir ateities.

                                                                                                                                           Aušra Norvilienė

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Tauragės krašto muziejus „Santaka” kviečia aplankyti fotografijų parodą „Žemaitijos turguose”
2021 rugpjūčio 12

Fotografijos galerijos erdves užpildė Lietuvos klasikinės fotografijos meistro, nacionalinės premijos laureato Aleksandro Macijausko paroda „Žemaitijos turguose“. Apie susitikimą su autoriumi informuosime kiek vėliau. Paroda veikia 08.12 – 09.11 Parodos kuratorius: Vytautas Ramanauskas __________ Rėmėjai: Tauragės rajono savivaldybė

Prisimenant „Roko maršą“ Tauragėje
2021 rugpjūčio 20

Šiandien jaunos kartos jau nenustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose. Visų pirma, tai koncertas […]

Skaudvilės turgaus fenomenas: muziejus pasipildys unikalia ekspozicija
2020 gruodžio 17

Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs. XIX a. viduryje nutiesus Rygos – Tauragės plentą, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, didėjo gyventojų skaičius ir miestelis virto gana svarbiu prekybos bei amatų centru. Tarpukariu tradiciniai savaitiniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo […]