Juozas Kasperavičus – Šilas, Angis, Visvydas – pirmasis Kęstučio apygardos vadas
Juozas Kasperavičius gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Jokūbaičių kaime. Baigęs gimnaziją, 1933–1935 m. mokėsi Karo mokykloje. Baigęs karo mokslus jaunesnysis leitenantas Juozas Kasperavičius buvo paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, tačiau jame neilgai tarnavo. 1937 m. baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklą ir buvo paskirtas į 2-ąją eskadrilę, dislokuotą Kaune. 1938 m. vasario 16-ąją jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1946 m. rugsėjo 25 d. J. Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas tapo pirmuoju Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. Bendražygiai prisimena, kad jis buvo visuomet tvarkingas, kariškai pasitempęs, reiklus partizanų vadas, turėjęs aiškias nuostatas pasipriešinimo strategijos ir taktikos klausimais.
1947m. Velykos buvo balandžio 7 d. Tą dieną J. Kasperavičius turėjo susitikti su JKA astovais. Deja…J. Kasperavičius-Visvydas ir neilgus metus nuolat jį lydėjęs ištikimasis adjuntantas Albinas Biliūnas-Džiugas žuvo eigulio J. Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto, Batakių valsčiuje. Prasiveržti iš keliais čekistų žiedais apsuptos sodybos buvo neįmanoma. Čekistai reikalavo pasiduoti gyviems, tačiau partizanai, ėmus į angą mesti granatas, norėdami išlošti laiko dokumentų naikinimui bei deginimui, iš paskutiniųjų atsišaudė. Mūšis užsitęsė iki 3 valandų. Netekę vilties išsigelbėti, susisprogdino. Spėjama, kad partizanų kūnai buvo atvežti į Tauragę ir numesti garsiosios Šubertinės kieme.
Aušra Norvilienė, Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
Parengta pagal Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvinę medžiagą
Nuotraukos: Ž. Griguolienės, muziejaus archyvų.
„Die preussische Herrschaft Tauroggen in Litauen, 1690-1793“ 1940 m. Berlyne buvo išleista mokslininko Manfred Hellmann knyga „Die preussische Herrschaft Tauroggen in Litauen, 1690-1793“ (Prūsijos valdžia Tauragėje). Ji ypatingai reta. Iki šiol knyga nebuvo išversta į lietuvių kalbą, nors tai labai svarbi studija apie įdomų ir keistą Lietuvos istorijos laikotarpį. Su Prūsijos karalystės pasieniu besiribojęs Tauragės […]
Gerai papasakota istorija – kaip smūgis į paširdžius. Nuo jos prašviesėja galvoje ir nuskaidrėja mintys.
Pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, 2018 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“, kuria buvosiekiama aktualizuoti turtingą šio regiono archeologinį paveldą, mažai žinomų regionų savitumą, didinti jų matomumą Europos paveldo kontekste. Parodą organizavo ir parodos katalogą išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos […]