Juozas Kasperavičus – Šilas, Angis, Visvydas – pirmasis Kęstučio apygardos vadas
Juozas Kasperavičius gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Jokūbaičių kaime. Baigęs gimnaziją, 1933–1935 m. mokėsi Karo mokykloje. Baigęs karo mokslus jaunesnysis leitenantas Juozas Kasperavičius buvo paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, tačiau jame neilgai tarnavo. 1937 m. baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklą ir buvo paskirtas į 2-ąją eskadrilę, dislokuotą Kaune. 1938 m. vasario 16-ąją jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1946 m. rugsėjo 25 d. J. Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas tapo pirmuoju Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. Bendražygiai prisimena, kad jis buvo visuomet tvarkingas, kariškai pasitempęs, reiklus partizanų vadas, turėjęs aiškias nuostatas pasipriešinimo strategijos ir taktikos klausimais.
1947m. Velykos buvo balandžio 7 d. Tą dieną J. Kasperavičius turėjo susitikti su JKA astovais. Deja…J. Kasperavičius-Visvydas ir neilgus metus nuolat jį lydėjęs ištikimasis adjuntantas Albinas Biliūnas-Džiugas žuvo eigulio J. Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto, Batakių valsčiuje. Prasiveržti iš keliais čekistų žiedais apsuptos sodybos buvo neįmanoma. Čekistai reikalavo pasiduoti gyviems, tačiau partizanai, ėmus į angą mesti granatas, norėdami išlošti laiko dokumentų naikinimui bei deginimui, iš paskutiniųjų atsišaudė. Mūšis užsitęsė iki 3 valandų. Netekę vilties išsigelbėti, susisprogdino. Spėjama, kad partizanų kūnai buvo atvežti į Tauragę ir numesti garsiosios Šubertinės kieme.
Aušra Norvilienė, Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
Parengta pagal Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvinę medžiagą
Nuotraukos: Ž. Griguolienės, muziejaus archyvų.
Gerai papasakota istorija – kaip smūgis į paširdžius. Nuo jos prašviesėja galvoje ir nuskaidrėja mintys.
Penktadienį Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Daug atlikėjų, daug renginio lankytojų, daug įspūdžio. Jeigu atkreipėte dėmesį į Pilies langus – juose virė gyvenimas. Štai kokie personažai pasirodė muziejaus languose. Ar mus matėt? XIX a. fotografas ir Onorė de Balzako mylimoji Evelina Hanska, laukianti mylimojo laiško iš Taurogeno. Freilina, gyvenanti aristokratiškai rūmuose. […]
2022 m. rugsėjo 23 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko Reginos ir Prano Poškų jubiliejinės popieriaus kūrinių kvilingo technika ir šiaudelių aplikacijų parodos atidarymas. Regina Poškienė gimė ir mokėsi Tauragėje, ilgą laiką dirbo skaičiavimo mašinų elementų gamykloje. Išėjus iš darbo pradėjo lankyti pynimo kursus, kuriuos organizavo neįgaliųjų draugija. Vėliau Regina ir jos vyras Pranas baigė […]