J. Kasperavičiaus žuvimo metines prisimenant
2021 balandžio 8

Juozas Kasperavičus – Šilas, Angis, Visvydas – pirmasis Kęstučio apygardos vadas

1947 m. balandžio 9-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius – Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas.

Juozas Kasperavičius gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Jokūbaičių kaime. Baigęs gimnaziją, 1933–1935 m. mokėsi Karo mokykloje. Baigęs karo mokslus jaunesnysis leitenantas Juozas Kasperavičius buvo paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, tačiau jame neilgai tarnavo. 1937 m. baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklą ir buvo paskirtas į 2-ąją eskadrilę, dislokuotą Kaune. 1938 m. vasario 16-ąją jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1946 m. rugsėjo 25 d. J. Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas tapo pirmuoju Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. Bendražygiai prisimena, kad jis buvo visuomet tvarkingas, kariškai pasitempęs, reiklus partizanų vadas, turėjęs aiškias nuostatas pasipriešinimo strategijos ir taktikos klausimais.

1947m. Velykos buvo balandžio 7 d. Tą dieną J. Kasperavičius turėjo susitikti su JKA astovais. Deja…J. Kasperavičius-Visvydas ir neilgus metus nuolat jį lydėjęs ištikimasis adjuntantas Albinas Biliūnas-Džiugas žuvo eigulio J. Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto, Batakių valsčiuje. Prasiveržti iš keliais čekistų žiedais apsuptos sodybos buvo neįmanoma. Čekistai reikalavo pasiduoti gyviems, tačiau partizanai, ėmus į angą mesti granatas, norėdami išlošti laiko dokumentų naikinimui bei deginimui, iš paskutiniųjų atsišaudė. Mūšis užsitęsė iki 3 valandų. Netekę vilties išsigelbėti, susisprogdino. Spėjama, kad partizanų kūnai buvo atvežti į Tauragę ir numesti garsiosios Šubertinės kieme. 

Aušra Norvilienė, Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė  

Parengta pagal Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvinę medžiagą

Nuotraukos: Ž. Griguolienės, muziejaus archyvų.

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas
2020 gruodžio 29

Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose šaltiniuose apibūdinamas kaip „buvimas savimi“, „išlikimas tuo pačiu“, nepaliaujamai vykstant pokyčiams, kaip tam tikra uždarumo ir atvirumo vienovė. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos – ne visi turi galimybę būti savimi. Kiekvienas karinis konfliktas , karas itin […]

1000 margučių Skaudvilės muziejuje
2021 kovo 25

Skaudvilės karšto muziejuje eksponuojama unikali, apie 1000 įvairių raštų ir spalvų,  Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. Kiaušiniai marginti tradiciniais raštais, dekoruoti įvairiais piešiniais – vaizduojami gyvūnai, augalai, pastatai, istorinės asmenybes. Dažna ir krikščionybės tematika – įvairios bažnyčios, Švč. Mergelė Marija, Jėzus Kristus, popiežius Jonas Paulius II, vyskupai. Autorė jau nuo jaunystės mėgo skutinėti margučius, bet […]

V. Almonaitis išleido knygą „Karšuvos žemė XIII-XIV a.“
2021 sausio 18

Karšuvos žemės XIII – XIV a. kultūros paveldo objektai – istoriko akimis2020 m. pabaigoje sklandžiai užbaigtas dar vienas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuotas projektas – išleista istoriko Vytenio Almonaičio knyga „Karšuvos žemė XIII–XIV amžiuje: praeitis ir paveldas“. Leidinį sudaro mokslo studija ir jos priedas. Pagrindinėje dalyje rašoma apie Karšuvos žemės, kurios teritorija apima didžiąją […]