Buvęs tauragiškis Vygantas Barkauskas dovanojo muziejui tris ypač senus žemėlapius su pažymėta Taurage bei palaidus lapus iš XIX a. knygos, kuriuose irgi minima Tauragė. Eksponatai: Žemėlapis prancūzų kalba: „Carte de la Lithuanie …“ (Lietuvos žemėlapis). Leidėjas Louis Brion de la Tour, 1785 m. Po „Taurogen“ įrašyta „au Roi de Prusse“ (Prūsijos karaliui). 28×25 cm Žemėlapis […]
Visbarų kaime sutrešus koplytėlei, sodybos savininkas Deividas Jonikas dovanojo muziejui skulptūrą „Šv. Rokas“. Ši medinė, dažyta, gaminta 1960 m., 41 cm aukščio. Autorius Juozas Dapkus. Eksponatas jau senokai buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (25927). Dešine ranka šv. Rokas rodo į žaizdą virš kelio, kaire sulenkta ir priglausta prie krūtinės ranka laiko lazdą. Skulptūros modeliuotė […]
Muziejus iš privačios knygotyrininko, bibliofilo, edukologo, Mažosios Lietuvos tyrinėtojo habil. dr. Domo Kauno kolekcijos įsigijo 10 laikraštėlių, ranka rašytų Tauragės mokinių 1922–1927 m. Juose to meto pamąstymai apie valstybės kūrimą, jaunuolių poezija. Rinkinį sudaro 3 numeriai šapirografu dauginto laikraštėlio „Diegas“ (1923–1926) – tai Tauragės vidurinės mokyklos mokinių raštų rinkiniai (vėliau mokykla reorganizuota į Aukštesniąją komercijos […]
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po pavasarinio (kovo) mėnulio pilnaties (ne anksčiau nei kovo 21 d.). Prieš Velykas būna Gavėnia, Verbų sekmadienis su savo draudimais ir apeigomis. Įdomu į šią šventę pasižiūrėti iš bendražmogiškosios, moralinės pusės. Kiek ji įaugusi į kraują lietuviui ir kaip prisideda prie jo dvasinio tobulėjimo. „Išvijęs“ per Užgavėnes žiemą, […]
Kovo 29 d. sukanka 20 metų kai Lietuva priimta pilnateise nare į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). Pati NATO buvo įkurta prieš septyniasdešimt penkerius metus – 1949 m. balandžio 4 d. Lietuva tuo metu buvo giliuose sovietinės okupacijos gniaužtuose. Ir tik retas galėjo tuo metu tikėti, kad Lietuva kažkada bus to demokratinių Vakarų valstybių klubo […]
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas […]
Prieš 35 metus, LPS Tauragės rajono taryba, norėdama tauragiškius pasveikinti su Vasario 16-ąja, išleido pirmąjį leidinio „Mūsų žinios“ numerį. Tai buvo 1989 m. vasario 15 diena. „Mūsų žinios“ – tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tauragės rajono tarybos dvisavaitis leidinys, ėjęs 1989 – 1990 metais. Pirmame leidinio puslapyje, sveikinant tauragiškius su Vasario 16-ąja, kreipėsi Stasys Lapė su straipsniu […]
2023 m. minime 100-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, rugsėjo 2 d. prie Lauksargių pastatytas pagal Aretos Didžionienės projektą pagamintas paminklas. Iki tol dar XV a. pr. galutinai užėmę, išsiderėję šį kraštą valdė atvykėliai iš Vokietijos. Kraštas, ilgai išlikęs lietuviškas, nuo XIX a. pab. pradėjo sparčiai vokietėti. Žemės kairiajame Nemuno krante, kartu su Klaipėdos […]
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus. ,,Nebuvau Sąjūdžio narys, tačiau 1989 metų vasarą kartu su Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakulteto studentais […]
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ tęsia eksponatų restauravimo ir konservavimo darbus. Siekiama, kad vertingi archeologiniai radiniai, padedantys pažinti gentinių laikų Lietuvą ir Tauragės kraštą išliktų ateities kartoms bei kiek įmanoma sumažinanti irimo procesą, panaikinant rūdžių židinius, stabilizuojant korozijos pažeistą dirbinių struktūrą. Šiemet buvo konservuoti naujausių kasinėjimų gauti archeologiniai radiniai. Po 2020 m. vykdytų archeologinių tyrimų gauti […]
Linus sėdavo gegužės 15-tą, Šv.Sofijos dieną. Sako, ji yra linų „patronka. Tada spragiai nekert i gerai aug“. Į šiaurės vėją nesėdavo linų, laukdavo, kol pasikeis, nes spragės kerta. Sėdavo pavėjui iš pintų sėtuvių. Iki lauko sėmenis nunešdavo maišuose. „Parklaups sėjėjis, ant kakla juosta ar šniūrs, įsipils linų. Rankšluostį įsirišdava, kad nepjautų spranda“. Sėjėjas būdavo su […]
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. Sąjūdžio kambarį puošia dvi […]
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, […]
Šiemet minint 35-erius metus po to, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Tauragiškiai savo Sąjūdžio 35-etį minės rugsėjo 28 d., kai miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliečiai. Tad šį kartą savo prisiminimais […]
TAURAGĖS PAŠTAS IR KELIAUTOJAI „Tegyvuoja Tauroggen ir jos įžymioji šeimyna!” „Tegyvuoja Tauragė ir jos įžymioji šeimyna!” Onore de Balzakas. 1843 spalio 10 d. … susimaišė amžiai metai štai Balzako plunksna skreba Tau-ra-gė jau girgžda laikas… Birutė Baltrušaitytė.Tauragės baladė ISTORIJA Paštas Tauragėje įkurtas 1833-aisiais metais. Per didįjį Tauragės gaisrą (1836 m.) tuometiniame miesto centre sudegus ir […]
Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių – kartografiniai darbai. Ir čia tenka pripažinti, kad buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės svarbiausi dokumentai, dvarų ir kitų valdų […]
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla. Gimė […]
Šiemet sukako 110 metų kai Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Paviščiovio kaime 1913 m. kovo 24 d. gimė Juozas Babilius. Jis 1944 m. antroje pusėje vadovavo Lietuvos laisvės armijai Tauragės apskrityje, turėjo ,,Ridiko“ slapyvardį. 1933 metais Juozas Babilius baigė Tauragės valdžios mokytojų seminariją. Tais pačiais 1933 m. J. Babilius įstojo į Karo mokyklos 17 laidą ir […]
Tauragės miesto šventės metu įvyko dar vienas netikėtumas. Iš vos didesnio už Tauragę Arensburgo miesto šiaurės Vokietijoje atvyko Jörn Neven ir atsivežė tėvo bei jo draugo pieštas akvareles. Paveikslai, kuriuos 1941 m. piešė tėvas Ernst Neven (1905-2000) ir draugas Kurt Bunge (1911-1998), kai jie kasė tranšėjas telefono linijoms Rytų Prūsijoje ir Tauragėje, dovanoti Tauragės krašto […]
Tyliai, ramiai ir profesionaliai dar 2019 m. įvyko kapinyno greta Batakių piliakalnio paieškos. Žvalgymų metu kapinynas ne tik surastas, bet pririnkta įspūdingų radinių. Tyrimams vadovavo nusipelnę Lietuvos archeologai doc. dr. Gintautas Zabiela ir doc. dr. Audronė Bliujienė iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto su komanda. Šie mokslininkai savo atradimą bei 1944 m. […]
2018 m. Keleriškių kaimo (Vilkyškių sen., Pagėgių sav.) ariamame lauke, kurį kerta lauko keliukas, metalo ieškikliu surasti 28 žalvariniai (vario lydinio) radiniai. Radėjas, sodybos savininkas – šviesus žmogus, pranešęs apie radinį Kultūros paveldo departamentui. Vėliau, atlikus būtiniausius tyrimus, radinius KPD Tauragės skyriaus tuometinė specialistė Margarita Karūnienė perdavė Tauragės krašto muziejui „Santaka“. Radinius perėmus KPD, jie […]
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (gimė 1926 m. vasario 25 d. Tauragės aps. Batakių vls. Graužų kaime. Priklausė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinei. Nuo 1947 m. sausio – Batakių būrio vadas), kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau – mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam […]
TAURAGĖ – BRANDUOLINIO KONFLIKTO TAIKINYS 1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos kaip Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir k.t. buvo ne kartą minimi Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Vadybos kaip potenciali grėsmė NATO […]
Kovo 4 d. TKM „Santaka“ pilies menėse buvo pristatyta paroda „Vilko vaikai Saksonijoje“. Parodą iš Varšuvos į Tauragę atvežė Berlyno Humboldto universiteto istorijos profesorė profesorė ir Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja Ruth Leiserowitz. Nuo kovo 14 d. paroda buvo perkelta į Tremties ir rezistencijos muziejų, kur visiems buvo prieinama iki mėnesio pabaigos. Per itin […]
Kovo 29 dieną sukanka 19 metų kai 2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta į NATO – tapo stipriausio istorijoje demokratiškų kraštų gynybinio sambūrio nare. Pati NATO buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. – prieš septyniasdešimt ketverius metus. Benaršant archyvus internete pavyko surasti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (taip lietuviškai išsišifruoja NATO) skirtą mūsų […]
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas. Ypač džiugu, kai lankytojas, dovanodamas, perduodamas muziejui atneštus daiktus, gali papasakoti visą reikiamą informaciją, susijusią su eksponatu. Tai […]
Dar 2020 m. pradžioje į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ paskambino Maksimas Greičius ir pranešė Šilinės kaime radęs žetoną. Muziejus ženklelį priėmė, tačiau tik po pusmečio pavyko išsiaiškinti, kad tai šuns žetonas. Jis varinis, aštuoniakampis. Averse užrašas „Tauragės apskritis 1935“, reverse skaičiai 3633. Galbūt tai vietinių, o gal administracinės ribos sargybinių šuns ženklelis. Mat tuo metu […]
Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas, Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadas gimė 1923 m. sausio 20 d. Šiemet sukanka 100 metų nuo jo gimimo. Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. vasario 1 d. pakrikštytas Jono ir Agutės (iki santuokos Vencelytės) Mieliulių sūnus vardu Aleksandras. (1.) Vokiečių okupacijos metais jis įsijungė į Lietuvos […]
Iš pirmo žvilgsnio, apie Oplankio dvarą Mažojoje Lietuvoje, Tauragės rajono pakraštyje, Lauksargių seniūnijoje išlikę labai nedaug žinių. Vietos spaudoje kartais parašoma apie tragiškos būklės nugyventus griūvančius rūmus. Tačiau informacijos yra, tik ji mažomis dalimis išskaidyta eilėje šaltinių. Norėjosi surinkti ir lyg dėlionę sudėti buvusį Oplankio dvaro vaizdą. Lauksargių-Vilkyškių kelias baigiamas kloti asfaltu, todėl dvaras bus […]
Kreivėnai – baigiantis išnykti Mažosios Lietuvos kaimas, perkirstas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės administracine riba. Tik sovietmečiu sudraskyti Kreivėnai Pagėgių savivaldybės pusėje priskirti Strepeikių kaimui. 2015 m. jame buvo 6 gyventojai, o gretimuose Strepeikiuose 2021 m. – 46 žmonės. Kaimo istorija Per kaimą teka kanalizuotas upelis Kreivė. Išsidėsčiusi gyvenvietė ant vaizdingų Vilkyškių kalvagūbrio kalvų. Tai vienas […]
Muziejuje saugotas itin prastos būklės, trupantis, perplyšęs į tris dalis 1930 m. ranka braižytas Tauragės planas išliks dar ilgai. Parengus projektą pavyko gauti Lietuvos kultūros tarybos lėšas restauravimui su Tauragės rajono savivaldybės prisidėjimu. Žemėlapį restauravo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja, taip pat restauratore dirbanti Natalija Kučinskaja. Tai reikšmingas eksponatas, kuriame matomi senieji […]
Eglė ČERVINSKAITĖ Pirmadienį, istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse), tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją, buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. Juozas Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su […]
„Kraštotyra– išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomenės jėgomis. […] Kraštotyros veikla daugiausia plėtojama draugijose ir mokyklose. Kraštotyra svarbi mokslui, kultūrai, švietimui, vaikų ir jaunimo mokymui bei auklėjimui“, – taip „kraštotyros“ sąvoką aiškina populiarioji Vikipedija. Ir tikrai, anksčiau, kone kiekvienoje mokykloje, veikė kraštotyros būreliai, kur moksleiviai rinkdavo, fiksuodavo įvairią informaciją. […]
„Viskas prasidėjo 1948 metų gegužės 22 dieną. Anksti ryte, kai dar nebuvo prašvitę, į kiemą įvažiavo rusų sunkvežimis. Jame sėdėjo keturi rusų kareiviai. Jie įsiveržė į mūsų namą ir liepė ruoštis išvažiuoti“, – taip savo pasakojimą apie tą įsimintiną dieną pradėjo Juozas Berneckas. Tai dar viena istorija apie tremtį, dar vienas, gyvas to laikmečio liudininkas. […]
Birželio 14 d. minint Gedulo ir vilties dieną, daugeliui buvusių tremtinių teko vėl ir vėl grįžti į tą siaubingą, jaudinantį metą, kai juos, tada dar buvusius vaikus, kūdikius išvežė iš gimtųjų namų į nežinią. Viena tokių – Aldona Ščepova. Susitikus per renginį prie katalikų bažnyčios skvere, ji pasiguodė, kad visą dieną labai graudinasi, norisi verkti. […]
XX a. Lietuvos kaimo jaunimo vakarėliai skyrėsi nuo dažnai idealizuojamo vaizdinio, neva juose visi buvo blaivūs, mandagūs, šoko ir gražiai linksminosi. Iš tikro, net menkiausias kaimo jaunuolių konfliktas baigdavosi muštynėmis, o girtų vaikinų veiksmai šiais laikais užtrauktų net baudžiamąją atsakomybę. Kaimo vakarėliai, dar vadinami „šokiais”, prigijo Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, bei turėjo tam tikras nerašytas […]
Tarpukario Lietuvoje vyravo kitokia meilės samprata nei dabar. Jei šiandien daug ką lemia tarpusavio supratimas, charizma, išvaizda, statusas ar netgi turtas, tai tarpukariu svarbiausias veiksnys partnerio pasirinkimui buvo tėvų valia. Tą gerai atspindi ištrauka iš vieno įsimylėjėlių laiško: „[…] Labai man smagu, kad Tamsta atkreipei į mane dėmesio ir, kad galiu padaryti Tamstą laimingu. Bet […]
Tarpukariu viena opiausių šalies problemų buvo neišgrįstos gatvės. Dažnu atveju naudotas žvyras, tačiau rudenį ten telkšojo balos, o vasarą pakildavo didžiuliai dulkių kamuoliai. Pagrindinės miestų gatvės grįstos netašytais lauko akmenimis, tačiau anuo metu net didžiųjų miestų centruose galėdavai išysti besiganančias kiaules ir vištas, gatvėmis važiuodavo arkliais kinkyti vežimai, tad visas gyvulių suneštas mėšlas atsidurdavo ant […]
Romas Kalanta – lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš SSRS valdžią Lietuvoje. „(…) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – taip samprotavo devyniolikmetis iš Vilijampolės. Panašios mintys sklandė daugelio to meto jaunuolių širdyse. […]
TAURAGĖS „MAISTO” FABRIKO ATSIRADIMAS Po pirmo pasaulinio karo Lietuvoje vyravo nuomonė, kad žemės ūkio pagrindas yra gyvulininkystė. Tačiau, norint vystyti verslą ir organizuoti eksportą vien tik užauginti produkcijos nepakako, ją reikėjo ir tinkamai paruošti. Todėl 1923 m. Kaune įkurta Akcinė Bendrovė „Maistas” greitai tapo viena reikšmingiausių įmonių Lietuvoje. Tarpukariu šios bendrovės bekonas sudarydavo apie ketvirtį […]
Perskaitęs duok kitam! jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno Kronikos numerio antraštėje. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimas – vienas iš ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. Kronika pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytus tikinčių […]
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Šimtai, tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį, šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas…tai ne žymūs pramonės rajonai, tai […]
Pasakojo Julija Diksienė-Daukšaitė, gimusi 1910 m. Bernotiškės k. Tauragės r. Gyveno Tauragėje, Šilalės gatvėje. Rašyta ranka, kalba neautentiška. Kabutėmis išskirti žodžiai, posakiai, sakiniai autentiški. Vidutiniškai šeimoje būdavo 5–6 vaikai. O kitų būdavo ir po 15. Ringalių kaime buvo mano vyro giminės 16 vaikų, o dar tėvas su motina, tai iš viso 18. Kur daug vaikų […]
Gyvenimui bėgant, dauguma nesureikšminame nuverčiamų, perstatomų, uždengiamų žmogaus kurtų konstrukcijų, kurios mena tam tikrą laikmetį. Labiau vertinti tai pradedame praėjus ne vienam dešimtmečiui, kai senosios konkretaus laikmečio praeities ženklų itin sumažėja, mažai lieka gyvų tuos laikus mačiusių žmonių. Taip ir šios istorijos atveju. Baigėsi Antrasis pasaulinis karas, visai greta Tauragės buvusi Vokietijos teritorija – Mažoji […]
Sausio 25 d. senovės lietuviai šventė pusiaužiemį. Sakoma, kad tą dieną barsukas (Žemaitijoje – meška) išlenda iš savo migio pažiūrėti, koks lauke oras. Jei diena saulėta, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir lenda į urvą, gulasi ant kito šono miegoti toliau, tad žiema dar išsilaikys ilgokai. Jei diena debesuota, jis bėginėja po lauką, kol sušąla ir, […]
Pasakojo Ona Laurinaitienė-Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenusi Tauragėje. Mirė 2021 m. Pasakojo apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose. DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trims savaitėms kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo […]
Balandžio 18 diena kalendoriuje pažymėta, kaip Tarptautinė paminklų apsaugos diena. Tauragės mieste, rajone paminklų išties yra nemažai. Važiuojant link Žygaičių, Būdvyčių kaime, stovi paminklas, tiksliau 7 metrų kryžius, pastatytas aštuoniems žuvusiems partizanams atminti. Kryžiaus statytojas – Jonas Ozgirdas. Tai vienas iš trijų jo statytų paminklinių kryžių, kurie išsidėstę 7-8 km. spinduliu. Jonas Ozgirdas – Tauragės […]
Šiandien jaunos kartos jau ne nustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose. Visų pirma – […]
Laikas, kaip tekanti, srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius…Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra, kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę, užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet, dar […]
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama, Rasa Levickaitė–Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu, ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. Tada buvo kiti laikai….Gal ne…greičiau tokie patys. Žmonės mylėjo, kūrė, statė namus, gimdė […]
Krapavickas Nikodemas – 1935 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Vėliau, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės 2 DLK Algirdo pėstininkų pulke, įstojo į Karo mokyklą. 1941 metų birželio 13 d. areštuotas ir ištremtas į bolševikinę Rusiją. Grįžęs iš vergų šalies, po atkaklios kovos už būvį ir siekimą dirbti pagal savo specialybę, gavo teisę mokytojauti. Buvo aktyvus Tauragės rajono […]
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4 d., atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacijos semiuos iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių […]
Šiemet praėjo lygiai 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Tinkamas metas prisiminti ilgametę Tauragės žydų bendruomenę, visiškai sunaikintą vos per keletą mėnesių. Šiandien sunku įsivaizduoti žydišką miestą, pilną sinagogų, mokyklų, parduotuvių, kurios priklausė šios bendruomenės nariams. 80 metų be mūsų kaimynų, kurie buvo lietuvių draugai, simpatijos, verslo partneriai, Lietuvos kariai, tarnautojai, piliečiai. Galėjo būti kitaip, […]
Tarpukaris lėmė ateitį Tauragės dvaras, egzistavęs nuo XV a. pab., matė gerų ir blogų laikų, ūkiškų ir neūkiškų savininkų, garsių asmenybių, valdovų, imperatorių. Apie tai rašyta knygose, straipsniuose. Karine teritorija dvaras tapo 1935 m., kai čia nutarta formuoti Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ 3-iąjį dragūnų pulką. Tai nulėmė, kad strategiškai taktiniu požiūriu svarbi vieta Vokietijos 1941 […]
Šis straipsnis – tai prisiminimai 30-mečio akimis. Jeigu jūs 90-aisiais jau nebuvote vaikas, paauglys, ar jaunuolis, galbūt ne viską suprasite. Jei visgi patekote į minėtas grupes, kviečiu pasinerti į nostalgijos sūkurį. Straipsnis atskleis, kuo gyveno 90-ųjų vaikai. Visus bent kiek didesnius Lietuvos miestus buvo išvagojęs kompiuterinių tinklas – vietų, kuriose už pinigus buvo galima žaisti […]
Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcionų tinklapyje ebay.de pasirodė dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas būrys – 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir jį laimėjo klaipėdietė, tikra Mažosios Lietuvos patriotė, Marina Kulčinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kitų dovanų, pateko į Tauragės krašto muziejų. Tai itin retos Antrojo […]
Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar net nebaigus dienos darbų. Girtas sielas lengviau valdyti, todėl alkoholio netrūko. Taip buvo ir Rusijos carui priklausiusioje Tauragėje – vartuose į Rusijos […]
Barzduko išpopuliarėjimas Tauragės muziejaus talismanu yra tapęs nykštukas barzdukas. Jį rasime stovintį ant pilies šulinio (autorius Kęstutis Plyskaitis), Archeologijos bokšte galite juo tapti įkišęs galvą į muliažą. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvių istoriją Tauragės krašte. Naudojame reklaminius muziejaus knygų skirtukus, ant kurių užrašas: „Nykštukai barzdukai, suradę milžino dantį, iškart įkuria muziejų“ po […]
Turime rajone Mažosios arba Prūsų Lietuvos lopinėlį – Lauksargių seniūniją. Ar daug apie jį žinome? Norisi tikėti, kad retas kuris, bent šiek tiek apsiskaitęs, nebevadina šio krašto Žemaitija, kaip buvo daroma sovietmečiu ir dar kurį laiką atkūrus nepriklausomybę. Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. […]
Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo […]
Pirmieji tikrai atsekami krašto gyventojai buvo šiaurės elnių medžiotojai, klajoję čia dar prieš 12 000 metų. Tą liudija ragai, rasti giliai žemėje Batakiuose. Ištirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi žmogaus veiklos įrodymai Tauragės krašte. Akmens amžiaus žmonės grupelėmis gyveno Ančios pakrantėse netoli Skaudvilės, kadangi neseniai rasta jų stovyklaviečių, o jose ir titnaginių įrankių. […]
Šiandien Tauragė – Lietuvos mastais gan nemažas miestas, apskrities, regiono, pramonės centras. Ir tikriausiai būtų dar didesnis bei gražesnis, jei ne didieji karai ir sudėtingos politinės permainos, istorijoje nuolat pasikartojęs gyventojų praradimas. Kaip bebūtų, už Tauragę apie 110 km spinduliu nėra didesnio miesto, neskaičiuojant Tilžės ir Įsruties – miestų, kurie mums tokie istoriškai artimi ir […]
1919 m. vasaris. Sugriautas miestas-vaiduoklis kyla iš pelenų. Žmonių jame dar labai nedaug, geriausiu atveju gal bus koks 1000. Sunku patikėti, kad dar 1913 m. čia gyveno dešimt kartų daugiau. Gyvenimas po karo sunkus. Visgi lygiai prieš 100 metų Tauragėje įvyko įdomus ir svarbus Lietuvos kariuomenės istorijai nutikimas. Tai 1919 m. vasario 16 d. – […]
Prieš savaitę, penktadienį Kultūros rūmų didžiojoje salėje vykusi konferencija „10×10“ sukvietė istorija besidominčius žmones, moksleivius. Jos metu savo šmaikščiais pasakojimais, pasamprotavimais publiką linksmino profesorius, habilituotas daktaras, rašytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kartą nusijuokti ir nustebti privertė prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam būdingu istoriniu pasakojimu su šou elementais raginęs pažvelgti į mūsų istoriją kitaip, […]
Gražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje. Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos […]
Beveik kasmet baltiškosios archeologijos šaltiniai gausėja. Rodos, turime galimybes pažinti savo protėvių gyvenimą vis geriau. Nepaisant laikų, kai baltai nežinojo rašto, iš rastos materialinės kultūros liekanų galime susidaryti vis pilnesnį praeities vaizdinį. Vieni regionai pažįstami geriau, kiti prasčiau. Tačiau pripažinkime – seniausią Rambyno priešistorę pažįstame vis dar blankiai. Straipsnį rašyti paskatino malonūs archeologui atradimai, įvykę […]
Šių metų liepos 25–rugpjūčio 14 dienomis atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ivangėnų-Karšuvos (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) piliakalnių aplinkoje. Nors ištirtas nedidelis plotas –šeši 1×1 m šurfai, tačiau trijuose iš jų aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytos ir žiestos keramikos gabaliukais, nedegto molio tinku, anglių pėdsakais. Atrodytų ne itin įdomūs radiniai archeologams padėjo nustatyti, kad piliakalnių aplinkoje […]
Šių metų liepos mėnesį Tauragės krašto muziejaus darbuotojai Vytautas Mažeika ir straipsnio autorius pažintiniais tikslais svečiavomės Tilžės muziejuje. Pastarasis įsikūręs gražioje, miestą reprezentuojančioje ir pėsčiųjų alėja verčiamoje gatvėje Pobiedy. 34-u numeriu pažymėtas vokiškus laikus menantis namas – vos už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo karalienės Luizės tilto. Muziejus, kaip ir dera mūsų didžiajai kaimynei, turi […]
Ne taip seniai Tauragėje prasmingai paminėta Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo 100 metų gimimo sukaktis. Apie tai rašė rajono ir religiniai laikraščiai. Norisi akcentuoti dar vieną šio garbaus žmogaus nuveiktą darbą. Jis suprato praeities liuteronų dokumentų, leidinių, daiktų istorinę reiškmę ir juos rinko, nepaisydamas sunkių sovietinės priespaudos metų. Kaupė juos savo namuose […]