Šiemet minint 35-erius metus po to, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Tauragiškiai savo Sąjūdžio 35-etį minės rugsėjo 28 d., kai miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliečiai. Tad šį kartą savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje pasidalins skaudvilietis Ričardas Paulauskas.
Pats Ričardas gimęs ir užaugęs Skaudvilėje. Baigęs Lietuvos Valstybinį Kūno Kultūros Institutą nuo 1968-1975 metų dirbo Alytaus Vaikų ir Jaunių sporto mokykloje. 1975 metais grįžo į gimtąją Skaudvilę, kur iki 2011 metų dirbo Skaudvilės gimnazijoje kūno kultūros mokytoju ir Tauragės VJSM rankinio treneriu. Nuo 2016 mokslo metų pradžios dirba krepšinio treneriu pagal Neformaliojo Vaikų Švietimo programą. Nuo 1988 metų Ričardas su žmona Virginija aktyviai įsiliejo į sąjūdiečių gretas. Paklaustas, kas jį paskatino prisidėti prie sąjūdininkų, pašnekovas teigė, kad jis jau nuo 1985 metų buvo įsitikinęs, kad Lietuva taps nepriklausoma. Nors buvo sulaukęs ne vieną grasinimą susidoroti, jo tai neišgąsdino ir nesustabdė.
1988 m. lapkričio mėn. pradžioje Skaudvilės ir aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimas išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku išrinktas Dainotas Habdangas. Išrinkta 7 žmonių taryba, kurią sudarė: Mokytojai Dainotas Habdangas, Eugenija Krencienė, Juozas Krencius, Ričardas Paulauskas, kultūros namų direktorius – Romualdas Jurkšaitis, ryšių darbuotojas – Eugenijus Zubrickas, klebonas J. Kauneckas. Atstovais į rajono tarybą išrinkti: Juozas Krencius, Virginija Paulauskienė, Eugenijus Zubrickas. Skaudvilės Sąjūdžio branduolį sudarė D. Habdangas, J. Krencius, E. Krencienė, Č. Liūdžius, R. Paulauskas, V. Paulauskienė, klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Ambrazienė, V. Ulinskas, O. Straukienė, J. Kairys, R. Ivanauskas, V. Stankus, E. Zubrickas, V. Sabockis, O. Jurgilienė, A. Dabulskis, A. Šimkus, T. Šimkienė, R. Šimkus, J. Genys, E. Pužauskaitė, kunigas A. Gylys, P. Ivanauskas, A. Ivanauskas, J. Bakšas, J. Karbauskas, J. Puida, T. Gečaitė, K. Šelverčiuk. Pats R. Paulauskas buvo atsakingas už kultūrinį – sportinį darbą ir leidinio „Sąjūdžio žinios“ platinimą. Iniciatyvinės grupės nariai ir tarybos nariai rinkdavosi du kartus per mėn. kultūros namuose arba seniūnijos patalpose. Be tarybos narių dalyvaudavo seniūnijos, kultūros namų ir atskirų įstaigų darbuotojai. Atvykdavo ir Tauragės Sąjūdžio tarybos nariai. Buvo aptariami pasiruošimai akcijoms, mitingams, politinis sąjūdžio gyvenimas, miestelio ir apylinkės gyvenimo problemos. Susirinkimų protokolus rašė sekretorė E. Krencienė. Apie priimtus sprendimus informuodavo miestelio Sąjūdžio informaciniame stende. Pašnekovas pamena, kaip kartą, Skaudvilės gimnazijos (tada vidurinė mokykla) informaciniame stende atsirado skelbimas, kuris kvietė važiuoti į piketą prieš G. Vagnoriaus (1991-1992 m. LR ministras pirmininkas) vyriausybę. Tačiau toks atvejis buvęs vienintelis. Sąjūdžio grupė buvo vieninga, nebuvo jokio susipriešinimo, santykiai su valdžia geranoriški. Žmonių nuotaikos tada tikrai buvo pakilios. Skaudvilėje veikė ne viena Sąjūdžio rėmimo grupės, kurios buvo įsikūrusios mokykloje, ligoninėje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vartotojų kooperatyve. Prisijungė ir tremtiniai, kuriems vadovavo seselė Alena Jocienė, šauliai, kuriems vadovavo Zigmas Grikšelis. Visų grupių veiklą koordinavo Skaudvilės miesto Sąjūdžio taryba.Pirmajame sąjūdžio suvažiavime, kuris vyko Vilniuje 1988 m. spalio 22-23 dienomis, dalyvių teisėmis dalyvavo du skaudviliškiai: Dainotas Habdangas ir Eugenija Krencienė. 1990 m. vykusiame II Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo Virginija Paulauskienė ir Juozapas Krencius, 1991 m. dalyvavo pats pašnekovas.
Pasak, R. Paulausko, pirmasis mitingas Skaudvilėje įvyko 1988 m. sausio 8 d. prie bažnyčios. Pranešėjai buvo Klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Krencius ir pats R. Paulauskas. Dalyvavo apie 200 žmonių. Visi vieningai palaikė Aukščiausiąją Tarybą. Rajono valdžia mitingui neprieštaravo. Atributiką į šį ir kitus mitingus žmonės atsinešdavo patys. Sąjūdietis Jonas Genys atsinešdavo partizanų vėliavą, kurią jo mama, Ona Genienė, skolindavo partizanams, kai būdavo prisaikdinami nauji kovotojai. Vėliavą iki šių dienų saugo sūnus Donatas Genys. Pašnekovas puikiai atsimena, kaip 1988 m. spalio mėn. pradžioje virš Skaudvilės kultūros namų buvo iškelta Trispalvė. Ją iškėlė buvę tremtiniai (1941 m.) Aleksas Dabulskis, Petrutė Vasiliauskaitė, Juozas Kinderis ir Dainotas Habdangas.
Kad R. Paulauskas buvo aktyvus sąjūdietis, byloja nemenkas jo ir bendraminčių nuveiktų darbų sąrašas. Po D. Habdango mirties (1989 m.) buvo tęsiamas jo pradėtas politinių kalinių-tremtinių sąrašo sudarymas. Didelis indėlis buvo prisidedant organizuojant skaudviliečių nuvykimą į Pasvalį, per Baltijos kelio akciją. Iš Skaudvilės tada išvyko keturi pilni autobusai žmonių, daug individualių automobilių prisijungė prie Tauragės rajono kolonos. Nepamirštamas įvykis buvo 1990 m. birželio 14-osios paminėjimas. J. Daraškos iniciatyva, prie buvusios NKVD būstinės, pastatomas koplytstulpis „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Į šią šventę buvo pakviesti visi politiniai kaliniai, tremtiniai, miestelio žmonės. Buvo sakomos kalbos, deklamuojami eilėraščiai. Renginį vedė J. Krencius. R. Paulauskas Skaudvilės Sąjūdžiui pradėjo vadovauti nuo 1990 m. rugsėjo mėn. (prieš jį, labai trumpai šias pareigas ėjo J. Daraška). Šias pareigas užėmė iki 1993 m., t. y. iki susikūrė TS/LK (Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja) grupė. Nuo tada pašnekovas buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio Tauragės rajono tarybą, buvo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bet darbai Skaudvilėje nenutrūko. 1990 m. rudenį kauniečio Alfonso Gedučio (žuvusios partizanės Gedutytės-Mišeikienės brolis), Skaudvilės Sąjūdžio tarybos ir pačio Ričardo iniciatyva, pradėta kasinėti prie buvusios Skaudvilės NKVD būstinės pastato, kur buvo žiauriai nukankinti arba žuvę partizanai. Palaikai buvo perlaidoti. 1992 m. rugpjūčio 23 d. – Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944 – 1955 m.“. 1991 m. rudenį Mažintuose (6 km. nuo Skaudvilės) atidengtas paminklinis akmuo 1951m. kovo mėn. bunkeryje žuvusiems partizanams (Mišeikiui–„Tarzanui“, Gedutytei – Mišeikienei). 1991 m. sausio 12, 15 dienomis organizavo išvykas prie Aukščiausiosios tarybos, televizijos bokšto. O kur dar kitų švenčių paminėjimai, parašų rinkimai, rinkimų organizavimas…Pašnekovas pamena ir tą faktą, kaip Skaudvilės miesto ir apylinkės gyventojai, atskiros organizacijos, rinko lėšas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondui. Buvo surinkta ir paaukota 4134 rublių, iš jų 3000 rublių paaukojo Skaudvilės vartotojų kooperatyvas.
Išties, įvykių būta daug, ne ką mažiau ir įspūdžių. Prabėgus 35 metų atkarpai, šiandien kažkurie įvykiai jau išblėsę, kažkurie įvykiai maišosi…Pašnekovas apgailestauja ir labai atsiprašo, jei kai kurie faktai kažkam sukels kokių nors dvejonių, visgi prabėgo…35 metai. Minint LP Sąjūdžio 10-etį, Ričardas Paulauskas buvo apdovanotas Sąjūdžio 10–čio medaliu. Tiek gerb. Ričardas, tiek kiti jo išvardinti aktyvūs sąjūdiečiai, manau, ir buvo tie žmonės, atnešę laisvės siekį į Skaudvilę, į Tauragę ir žadinę visuomenę laisvei bei savo šalies Nepriklausomybei.
Aušra Norvilienė
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
