Pastaraisiais metais vis dažniau tauragiškiai mato danguje stambių baltų kirų, kartais net rytais iš miego vietoj žadintuvo pažadina jų garsūs klykavimai. Tai yra sidabriniai kirai.

Natūralioje aplinkoje sidabriniai kirai dažnai gyvena kolonijomis ir perėjimui pasirenka smėlėtas ir akmenuotas pakrantes ir saleles, kur ir krauna lizdus. Jų racionas labai įvairus. Kirai minta žuvimi, vėžiagyviais, moliuskais, graužikais, driežais, kitų paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, vabzdžiais ir jų lervomis, uogomis ir grudais. Tai yra jų natūralus maistas.

Nuo XX amžiaus pabaigos susiformavo atskiros sidabrinių kirų populiacijos, miesto populiacijos. Šitie sidabriniai kirai nevengia žmonių, mielai apsigyvena didesniuose miestuose, peri ant daugiaaukščių pastatų stogų ir dažnai minta maisto atliekomis.

Tokia populiacija formuojasi ir Tauragės mieste. Kirai pamėgo miesto sąvartyną, kur gyvena ir maitinasi visą žiemą, o atėjus pavasariui, pradeda lankytis mieste. Informacijos apie sidabrinių kirų perėjimą Tauragės krašte dar nėra, bet pernai buvo pastebėta kirų pora, įtartinai susidomėjusi pilies pastatų stogais. Jie dažnai atskrisdavo ir ilgai tupėdavo ant stogo.

Buvo stebimi ir tuoktuvinių kirų žaidimų elementai. Lizdo šita kirų pora pernai taip ir nesukrovė, bet šiemet ir vėl ant pilies pastato stogo jau kovo mėnesį su klykavimais nusileido pora stambių baltų kirų. Ir štai, balandžio pabaigoje kirai pagaliau apsisprendė dėl savo perėjimo vietos. Dabar jau drąsiai galima tvirtinti, kad Tauragėje sidabriniai kirai peri. Nuotraukoje gerai matomas išriedėjęs iš lizdo kiaušinis.

Aleksandras Naryškin

Tauragės krašto muziejus „Santaka“