Šiandien jaunos kartos jau ne nustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose.
Visų pirma – tai koncertas vasaros estradoje, tai viena iš ne daugelio to meto pramogų, na, o kitas dalykas, suteikęs šiam koncertui prasmingumo – tai Dainuojančios revoliucijos, skleidusios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėjas, dalis. Festivalis per muziką, per tautinius simbolius – trispalvę, Gediminaičių stulpus- žadino visuomenę, jaunąją kartą, nuo sovietinio „sustabarėjusio“ gyvenimo. Tada viešai pamatyti plazdenančią trispalvę buvo didžiulis įvykis, nes sovietų okupacijos metu ji buvo uždrausta ir vėl naudojama tik nuo 1989 m. kovo 20 d. Kaip rašo savo straipsnyje, žinomas tauragiškis žurnalistas, Eg. Knispelis („Leniniečių balsas“, 1988m.) koncerto metu tautinių vėliavų tarp publikos mirgėjo gal kelios dešimtys.
„Roko maršas“ Tauragę „sudrebino“ 1988 metų liepą. Festivalio idėjininkas buvo grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Tąkart be „Anties“ dar koncertavo grupės „Bix“, „Už Tėvynę“, „Savaitgalis“, „Ramybės skveras“, folkloro grupė „Namo“, grupė iš Latvijos „Krasts“, grupė iš Estijos „Krimbel“. Šis koncertas iš kitų išsiskyrė tuo, kad jame skambėjo ne tik muzika, bet jame kalbėjo ir Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: filosofijos mokslų kandidatas A. Juozaitis bei pats A. Kaušpėdas. Publika buvo supažindinama su sąjūdžio veikla, tikslais. Jei kam ir buvo nesuprantama A. Juozaičio kalba, tai, pasak koncerte buvusio E. Knispelio, viskas tapo aišku po „Anties“ atlikto „Funkcionieriaus“.
Tremties ir rezistencijos muziejuje įrenginėjant Sąjūdžio kambarį, teko vartyti įvairią to meto spaudą, žvelgti į daugybę nespalvotų fotografijų, kuriuose tauragiškių fotografų B. Pociaus, V. Butkaus, R. Baliūno užfiksuoti kadrai iš mitingų Tauragėje, Vilniuje, Baltijos kelyje. Pamačius pažįstamus veidus, „pagautus“ B. Pociaus iš „Roko maršo“ Tauragėje, pati mintimis grįžau į tą jaudinantį ir įdomų laikotarpį. Dalelę to laikotarpio galėsite ir jūs, gerbiami skaitytojai, pamatyti ir pajusti apsilankę naujai įkurtame Sąjūdžio kambaryje, kuris duris atvers rugpjūčio 23 d.
Aušra Norvilienė
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė