Vienas seniausių žmonių valgių – duona, mūsų protėviams turėjo didelę reikšmę ir buvo ypatingai gerbiama, plačiai minima lietuvių tautosakoje, neretai suasmeninama ar sudievinama. Vienas iš pagarbos akcentų – nepadėti duonos apverstos, tad net sakydavo – jei tavo namai dega, o tu matai kepalą apverstą, tai pirma duoną gražiai padėk, o jau tada bėk ugnies gesinti.
Pats duonos kepimas buvo šventas ir garbingas moters darbas. Savo išaugintą duoną ji apsupo magija, sakralumu, įpynė į liaudies žodinę kūrybą. Tradiciškai, vasario 5-ąją nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną. Tądien kepamos duonos aromatas pasklisdavo visuose namuose, bei buvo atliekamos aukojimo apeigos. Atėjus krikščionybei ši šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis, duona pradėta šventinti bažnyčiose. Ilgainiui susipynė pagoniškos ir krikščioniškos duonos tradicijos. Nors šiandiena duona kepama namuose vis rečiau ir papročių mažai išlikę, tačiau dar ir dabar, vasario 5-ąją, į bažnyčią žmonės skuba parsinešti šventintos Šv. Agotos duonelės, kuri tikima saugo nuo gaisro ir kitų nelaimių.
Skaudvilės krašto muziejuje vyksta tradicinis Šv. Agotos, Duonos dienai skirtas renginys „Pakelk duonelę – ji šventa!”, kurio metu senieji duonos papročiai pateikiami teatralizuotai ir su žiupsneliu humoro. Kviečiame atvykti!
