Performansų kūrėja Monika Dirsytė: „Menas – ne tik išpuikusiai publikai“
2023 May 30

Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kultūros įstaigos siekia pritraukti daugiau žinomų menininkų ir supažindinti tauragiškius su įvairiais profesionalaus meno žanrais. Šįkart tauragiškių dėmesiui – garsios performanso profesionalės Monikos Dirsytės su operos soliste Agne Sabulyte sukurtas „Ašies kodas“, priversiantis susimąstyti apie savo ir šiuolaikinio pasaulio santykį.

PRISTATYS PERFORMANSO ŽANRĄ

Postmodernistinio meno rūšis performansas – dar ne kiekvienam iki galo suprantamas. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais atsiradusi meno rūšis turi labai daug teatro elementų, vienas jų – iš anksto paruoštas scenarijus, pagal kurį performanso atlikėjas pasirodo publikai. Lietuvoje ši meno rūšis praktikuojama maždaug nuo 9-ojo dešimtmečio.

Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ėmėsi iniciatyvos tauragiškiams pristatyti populiarių Lietuvos menininkų darbus.

– Mes, muziejininkai, manome, kad Tauragė – nors ir nedidelis, bet šiuolaikiškas miestas, tad ar turėtų jo gyventojai profesionalaus meno ieškoti tik didmiesčiuose? Kai pernai „ArtVilnius’22“ parodoje išvydau šį performansą, pamaniau, kad tauragiškiai turi tai pamatyti. Mūsų tikslas – atvežti  Tauragės publikai garsius šalies kūrėjus, profesionalaus meno flagmanus. Jau birželio 2-ąją galėsite artimiau susipažinti su performansu. Drąsinu tauragiškius neišsigąsti, kad tai nesuprantamas menas, nes pirmiausia jis moko mąstyti, ieškoti santykio su pasauliu per asmenines patirtis, – pasakojo muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė.

Dešimtmetį įvairius performansus kuriančios Monikos Dirsytės bei jos kolegės, operos solistės Agnės Sabulytės bendrą darbą „Ašies kodas“ išvysime tradiciniame festivalyje „Kvadratu“. Kaip sako muziejaus vadovė, performansas turės ypatingą netikėtumo faktorių.

– „Ašies kodą“ bus galima išvysti atviroje erdvėje – birželio 2 d. Pilies aikštėje – judriausiu dienos metu (12.00). Siūlysime praeiviams pietų metu pamaitinti ne tik kūną, bet ir sielą. Performanso pasirodymas truks 3 valandas. Peno gaus ir ilgiau stabtelėję, ir prabėgomis žvilgtelėję į menininkių pasirodymą, – įsitikinusi E.Červinskaitė. – Menas ateina į mūsų miesto centrą.

MENAS – NE TIK IŠPUIKUSIAI PUBLIKAI

Pati menininkė Monika Dirsytė įsitikinusi, kad menas negali priklausyti tik išpuikusiai, daug mačiusiai ir patyrusiai publikai. Profesionali, jau dešimtį metų kurianti menininkė kviečia į performansą pažvelgti iš arčiau.

– Svarbu, kad menas neturėtų ribų ir nebūtų prieinamas tik išpuikusiai publikai. Tikriausiai sutiksite, jog menas – prabangos prekė, tačiau ta prabanga skirta žmogaus vidiniam pasauliui, jo sielai, o už ją šitame gyvenime nieko nėra brangiau. Išorinis pasaulis neapsprendžia sielos prabangos, todėl man asmeniškai ypatingai svarbu dalintis kūryba ir nešti ją ten, kur jos galbūt trūksta, o ne tik ten, kur ji vartojama tik dėl pačio vartojimo, – sakė Monika Dirsytė, siekianti nešti kūrybą kiekvienam.

– Labai ryškiai suvokėme, kad į ryšį kiekvienas ateiname iš skirtingų atraminių taškų, veikiamų vidinių ir šalutinių sąlygų, aplinkos faktorių, kurie visi iš savojo kampo žiūrint gali atrodyti mums patys svarbiausi, vertingesni už kito, taip iškart užkertant tolimesnį santykio plėtojimą. Perėjome tuos pojūčius. Įkvėpimą, nusivylimą, liūdesį, pyktį, nuovargį, tikėjimą, pasitikėjimą, laimę, meilę. Jutome aplinkos rezonansą. Vieniems norėjosi perimti santykį – pabūti vienu iš subjektų, kitiems – tai kėlė gailestį, klausimą – kam visa tai. Vieni iš stebėjusių nėrė kartu su mumis į koncentruotą meditaciją – ir mes tą jutome, kiti – nepastebėjo, sakė, kad mūsų išvis nebuvo, – įspūdžiais apie performanso pristatymą Vilniuje pasidalino operos solistė Agnė Sabulytė, pasirodanti „Ašies kode“ kartu su M.Dirsyte.

Dar meno mugėje „Art Vilnius 2022“ pristatytas kūrinys – judanti iš metalo padaryta ašis. Savo kūrybą pristatančios menininkės kviečia pasvarstyti apie šiuolaikinį pasaulį ir nuolatines žmonių pastangas perdirbti tikrovę pagal savo valią. M.Dirsytė ir A.Sabulytė kelia klausimą – ar įmanomas neprievartingas santykis? Ar įmanoma patirti tikrą ryšį ir išsaugoti savo tapatumą? Galiausiai – kur žmogiškumo esmė – judėjimas į kitą ar sugrįžimas į save?

– „Ašies kodas“ – vienas sudėtingiausių tiek psichologiškai, tiek emociškai performansų. Psichologinis kontaktas, įveikta aukščio baimė, fizinė ištvermė ir dar daug kitų svarbių dėmenų, kurie paliečia tiek žiūrovą, tiek atlikėją, – apie savo kūrinį kalbėjo dešimtmetį performansus kurianti Monika Dirsytė. Įdomu tai, kad Monika Dirsytė Vilniaus dailės akademijoje baigė Skulptūros bakalauro ir magistrantūros studijas ir šiuo metu studijuoja doktorantūroje. Nepaisant to, ji išgarsėjo būtent performanso žanre – sukūrė jau 20 skirtingų šio žanro pasirodymų, kuriuos pristatė Lietuvoje ir užsienyje. Tauragėje jos kūryba bus demonstruojama pirmą kartą.

Festivalis KVADRATU

apjungiantis profesionalaus meno žanrus: medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą, šiuolaikinį šokį ir kita bei visai vasarai paverčiantis Tauragės miesto erdves fotografijos galerija po atviru dangumi.

Dėl istorinio konteksto ir pasienio krašto ypatybių Tauragės identitetas nėra aiškiai apibrėžtas ir nuolat kinta, tai primena pro miestą tekančios Jūros upės vandenį ir Heraklito žodžius: „Į tą pačią upę neįbrisi du kartus.“ Gyventojų kartų skirtumai reiškia, kad žmonės jau užaugo skirtingose miestuose, todėl savo santykį su aplinka suvokia nevienodai. 

Ką mes matome ir mąstome? Ar stereotipai vis dar apie mus? Kaip mus mato kiti? Šiemet per šimtmečių ir dabarties kaleidoskopą žvelgiame į miesto tapatybę bei meno kalba analizuojame miesto veidą kaustančius stereotipus. 2023 m. festivalio šaukinys: „į tą pačią Jūrą neįbrisi 2 kartus“.

Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejus SANTAKA. Projektą finansuoja. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės rajono savivaldybė ir LR kultūros ministerija. Visi festivalio renginiai yra nemokami.

Subscribe newsletter
Other news
Dingusi Tauragė:1939-1945
2020 December 17

Dingusi Tauragė: 1939-1945 Tauragė – pasienio zonoje. 1567 m. čia veikė net karališkoji muitinė. Miestas visada buvo ribinėje pozicijoje, stipriai nukentėdavo vykstant karams. Šiame krašte, skirtingai negu kitose Lietuvos vietose, išliko mažai dvarų, tačiau miestas turi savo pilį, kokios niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Perteikiamas tragiškas miesto likimas Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ padės nusikelti į praeitį […]

MOTINYSTĖ SOVIETMEČIU
2021 January 28

Pokalbį – diskusiją apie motinystę sovietmečiu inspiravo latvių rašytojos Noros Iksmenos romanas „Motinos pienas”. „Sovietinis pienas labai lipnus, nes palaikomas visos sistemos, prisodrintas ideologijos. Prieš jį atsilaikyti motinystė gali tik mylėdama ir aukodamasi.” – Rašo penkių vaikų mama ir mokytoja Regina Bliūdžiuvienė. Jos tekstas „Nesurepetuota motinystė” virtualaus renginio metu buvo perskaitytas vietoj įvado. Apie Latvijos […]

Vietoje gražiųjų Pilies menių baldų – medijų menas
2023 June 19

„Kur dingo tie gražieji baldai?“ – klausia tauragiškiai ir miesto svečiai, užsukę aplankyti Tauragės Pilies. Vietoje įprasto ampyrinio interjero lankytojus pasitinka paslaptingai užtamsini menių rūsiai, kurių erdvėse, po XIX a. skliautais, tarpsta medijų menas. Jau trečius metus festivalis KVADRATU pristato koncepciją MEnės2, kuomet Tauragės pilies menės transformuojasi ir tampa šiuolaikinio meno šiuolaikiniame mieste erdve. Šiemet […]