Baltijos keliui – 33
2022 August 23
Tauragiškiai Baltijos kelyje. Fotografavo E. Mažrimas

Prieš aštuoniasdešimt trejus metus – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų sąjungos vadinama jos signatarų vardais – Molotovo – Ribentropo paktu. Ši sutartis atvėrė kelią antrojo pasaulinio karo pradžiai. Molotovo – Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais tarp Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo pasidalintos rytų Europos šalys, jų tarpe ir Lietuva. Po savaitės, 1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo kruviniausias žmonijos istorijoje Antrasis pasaulinis karas.

Laisvojo pasaulio šalyse gyvenę išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šią dieną minėdavo kaip Juodojo kaspino dieną.

1979 metais keturiasdešimt penki okupuotų Baltijos šalių gyventojai, jų tarpe 38 lietuviai, pasirašė memorandumą. Jis buvo adresuotas Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitų Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę Hitleriui ir Stalinui 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei rugsėjo 28 d. slaptais protokolais pasidalinus Baltijos valstybes, reikalaujama pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo padarinius, paskelbti minėtą paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę. Tarp memorandumą pasirašiusių lietuvių buvo ir tauragiškis, buvęs partizanas ir politinis kalinys, Leonas Laurinskas.

Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės Lietuvoje paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės valdžios draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. rugpjūčio 23 d. surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie du šimtai penkiasdešimt tūkstančių žmonių.

1989 m., minėdami pakto pasirašymo penkiasdešimtąsias metines, suorganizuoti Lietuvos Sąjūdžio ir Latvijos bei Estijos liaudies frontų, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą daugiau kaip 600 kilometrų grandinę nuo Vilniaus iki Talino, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu. Tai buvo precedento pasaulio istorijoje neturėjusi ir iki šiol nepranokta okupuotų Baltijos kraštų gyventojų valios išraiška vėl atkurti savo valstybių nepriklausomybę.

2009 metais Europos Parlamentas paskelbė rugpjūčio 23 – ąją Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.

Informaciją parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis

Subscribe newsletter
Other news
Sausio 26-oji – Tarptautinė muitinių (muitininkų) diena
2021 January 26

Tauragės krašto muziejus “Santaka” įsikūręs unikalioje vietoje – tai rūmų architektūrinis ansamblis, statytas 1844–1847 metais carinės Rusijos muitinės veiklos paskirčiai, nuo XX a. pradžios vadinamas pilimi. Pastatas ne tik daugybę kartų keitė paskirtį, bet čia nuo seno vyko ir kultūros mainai. Mat čia šeimininkavo ir rusai, ir vokiečiai, kol galiausiai Pilis tapo Tauragės simboliu ir […]

„Tremtis vaiko akimis“
2021 July 7

Tremties ir rezistencijos muziejuje veikia piešinių paroda „Tremtis vaiko akimis“. Tremtis įrėžė į žmonių atmintį didelį skausmą ir paliko gilius randus jų širdyse. Įstrigęs žodis Sibiras, sugriautos žmonių ateitys, išskirtos šeimos… Ir sunkūs dundantys gyvuliniai vagonai…. Kiek sudužusių gyvenimų, kiek nepamirštamų tragedijų…. Birželio 14 dieną visa Lietuva minėjo 80 metų nuo pirmųjų trėmimų. Ta proga […]

„Scanoramos vasaros“ uždarymas Tauragėje: seansas po atviru dangumi ir kraują stingdantys pokalbiai apie siaubo filmus
2021 June 23

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ birželio 25 d. baigia europietiško kino atostogas Tauragėje ir kviečia į savo renginio „Scanoramos vasara“ uždarymą Tauragės krašto muziejaus kiemelyje, kuriame surengs garsaus italų režisieriaus Lucos Guadagnino filmo „Suspiria“ (2018) peržiūrą ir kvies įsitraukti į diskusiją apie siaubo filmus. Režisieriaus Lucos Guadagnino kūrybinę biografiją puošia daugiau nei 20 filmų. Jo […]