Šiemet sukako 110 metų kai Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Paviščiovio kaime 1913 m. kovo 24 d. gimė Juozas Babilius. Jis 1944 m. antroje pusėje vadovavo Lietuvos laisvės armijai Tauragės apskrityje, turėjo ,,Ridiko“ slapyvardį.

 1933 metais Juozas Babilius baigė Tauragės valdžios mokytojų seminariją. Tais pačiais 1933 m. J. Babilius įstojo į Karo mokyklos 17 laidą ir ją 1935 m. vasarą baigė. 1935 m. rugsėjo 15 d. prisiekė Lietuvai ir J. Babiliui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis bei paskirtas tarnauti į trečiąjį artilerijos pulką. 1938 m. spalio 13 d. suteiktas leitenanto laipsnis.

1936 m. lapkričio 7 d. J. Babilius vedė Birutę Dženkaitytę, kilusią iš Vilkaviškio. Ji 1934 m. baigė Tauragės valdžios mokytojų seminariją. Juozui ir Birutei Babiliamss 1940 m. gimė sūnus Algirdas Jonas.

Vokiečių okupacijos metais Juozas Babilius įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA). 1944 m. vasarą buvo paskirtas Tauragės apskrities LLA vadu. Vadais LLA būdavo skiriami aukščiausią laipsnį turintys karininkai, tad nėra abejonių, kad Juozui Babiliui Lietuvos kariuomenėje buvo suteiktas kapitono laipsnis. Būtent taip jis įvardijamas ir rezistencinėje literatūroje.

Juozas Babilius energingai ėmėsi organizuoti LLA struktūras. Visuose Tauragės apskrities valsčiuose buvo sutelkti LLA koviniai (vadinami ,,vanagų“) būriai. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai Lietuvos laisvės armija uždraudė savo nariams pasitraukti iš Lietuvos. J. Babilius palydėjo savo žmoną ir sūnų į geležinkelio stotį, įsodino į traukinį važiuojantį į vakarus, o pats liko savo krašte vykdyti duotos kario priesaikos. Kaip pavyko vėliau sužinoti J. Babiliaus artimiesiems, Birutė Babilienė su sūnumi Algirdu Jonu sėkmingai pasitraukė į vakarus ir gyvenimą nugyveno demokratinėse šalyse.

1944 m. spalio mėn. Tauragės apskritį užėmė sovietinė kariuomenė. Rezistencinė veikla buvo labai apsunkinta. Tų metų gruodžio mėn. Juozas Babilius pradėjo atkūrinėti nutrauktus ryšius su LLA formuotėmis Tauragės krašte, tačiau netrukus sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuo 1945 m. sausio 14 d. iki 1945 m. kovo 8 buvo laikomas Tauragės kalėjime. Iš šio kalėjimo J. Babilius, kartu su grupe suimtųjų pėsčiomis buvo varomi į Vilnių. Kovo 10 d. keli suimtieji bandė bėgti. Nuo sargybinių kulkų Juozas Babilius buvo sunkiai sužeistas ir netrukus mirė.

Informaciją parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis