Pradinis impulsas ir pats festivalio formatas atėjo iš nevyriausybinio sektoriaus, nes Tauragėje iki 2016 metų buvo organizuojami Tarptautiniai fotografų klubų suvažiavimai. Jau tada netradicinės meno formos įnešė kultūrinės įvairovės į Tauragės gyvenimą. Menų festivalį KVADRATU Tauragės krašto muziejus „Santaka“ organizuoja ketvirtą kartą. 2021 metais pandeminė realybė vertė ieškoti naujų būtų užmegzti ryšį su auditorijomis. Prisiminkime, kad pandemija izoliavo, o kai žmogus izoliuotas, negali niekur išvykti, o kai negali niekur išvykti – jis priverstas būti vietoje. Kur yra ta vieta?
Šįmetinis menų festivalis KVADRATU plačiąja prasme kalba apie „namus“. Tačiau 2022 metų pradžia parodė, kad namai nebūtinai yra saugi vieta, kad į namus gali kėsintis kiti. Taip saugiame namų kvadrate atsirado militarizmo atspalvių. Birželio 3 d. Tauragės pilies menėse pristatėme tarpdisciplininio meno kūrėjo Vladimiro Mackevičiaus parodą „Warning“, kurioje daug meno objektų, turinčių tiesioginių sąsajų su karu: artilerinio sviedinio tūta, šovinio tūtelės, minosvaidžio minos detalės ir kt.
Per keturis metus Menų festivalis KVADRATU tapo viso muziejaus reikalu. Kartu su kolega Juozu Petkevičiumi, su kuriuo dirbame nuo festivalio pradžios apžvelgiame, koks KVADRATAS yra 2022 metais.
- Renata Jančiauskienė poetė, kūrybą ir kultūrinės žiniasklaidos tekstus pasirašanti Renatos Karvelis slapyvardžiu, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja, Menų festivalio „Kvadratu“ kuratorė
- Juozas Petkevičius fotografas, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkas-fotografas, Tauragės rajono fotografų klubo „Fotojūra“ pirmininkas, Menų festivalio „Kvadratu“ kuratorius
Pokalbis vyko 2022 birželio 17 d. Tauragės pilies kiemelyje. Kalbasi RENATA Jančiauskienė ir JUOZAS Petkevičius.
RENATA: Menų festivalis KVADRATU šįmet vyksta jau ketvirtą kartą. Galima sakyti, kad esi tradicinio renginio organizatorius. Ką galvoji apie tradicinių ir šiuolaikinių meno formų ir žanrų susidūrimą mažuose Lietuvos miestuose? Pasidalink savo asmeninėmis įžvalgomis apie festivalio poveikį Tauragei?
JUOZAS: Profesionalaus meno, „deleguoto“ nuo Tauragės miesto yra labai mažai, dėl to mums tenka didžiąją dalį atlikėjų kūrinių atsivežti iš kitų miestų. Manau, tokio pobūdžio meno renginiai šviečia žmones. Kai kurios šių metų instaliacijos provokuoja žiūrovą peržengti savo nusistovėjusią nuomonę apie vizualųjį meną. Tiesa, pažvelgti į save tauragiškius provokavome jau 2021 metais eksponuodami Mindaugo Kavaliausko parodą „inCARnation“ vienoje centrinių Tauragės miesto gatvių. Sulaukėme įvairių reakcijų. Tiesa, jų buvo daugiau apie gerai išnaudotą vietą nuotraukoms nei apie pačią parodą, tačiau toks nedidelis žiūrovo šokiravimas yra puikus kelias į diskusiją.
Festivalis apjungia kelias meno rūšis: dizainą, performansą, video meną, fotografiją. Kokią meno rūšį dar norėtum įvesti į festivalį?
RENATA: Praplėsiu, festivalyje turėjome daugiau meno rūšių nei pasakei. Vakar paskaičiavau su kokiomis jų pačiai teko dirbti. Išvardinsiu. Scenos menai: Apeirono teatro performansas ir Okaruko buto šokio spektaklis. Tadas Vosylius – skulptūra iš dervos, šiuolaikinis menas, šiuolaikinis šokis. Anonsuosiu, kad liepos 9 d. Tauragės pilies kiemelyje vyks šokio spektaklis WRECK. Organizavau Solo ansamblio koncertą, rodėm archyvinį tauragiškio režisieriaus A. Naraškevičiaus filmą „Maniako naktis“. Festivalyje daug teksto, kurio vis daugėja. Pernai kūrėme KVADRATU tinklalaides, net kvietėm kūrybos bendruomenę prisidėti kuriant vieną jų. Pirmame Menų festivalyje aš pati atlikau poetinį performansą ROŽINI_S.
Ateinančiuose KVADRATUOSE norėčiau daugiau skulptūros ir teksto. Pavyzdžiui, pasikviesti koncertuoti Vilniaus energiją arba Migloko.
JUOZAS: Tauragė tampa festivalio kūrybos objektu. Į kokias miesto dalis norėtum pasigilinti labiau? Kas tau įdomu Tauragėje? Referuoju į grafičių tyrinėjimą.
RENATA: Gyvenu miesto centre, tad daug vaikštau pėsčiomis, kaskart tyrinėju gatves, namus, kiemus. Pradėjus studijuoti magistro programą maniau, kad tyrinėsiu Tauragės gatvės menininkų bendruomenę. Nepavyko temos išplėtoti iki baigiamojo darbo, tačiau turėjau progą atlikti gatvės meno Tauragėje galimybių studiją. Matau mieste daug tuščių, vizualiai tinkamų sienų, ant kurių galėtų atsidurti freskos arba lipdukai, pavyzdžiui, iš gausaus muziejaus archyvo. Esu įsitikinusi, kad tokią iniciatyvą tauragiškiai priimtų pozityviai. Viešosios erdvės yra visų, tačiau meno lauko profesionalai gali joms sukurti naujų netikėtų prasmių, sukurti miestui autentišką veidą kaip tą padarė gatvės menininkai Kaune ir Marijampolėje.
Fotografija mieste. Kam reikia fotografijos mieste, jeigu ji jau daug metų pristatoma Fotografijos galerijoje Tauragės pilies bokšte?
JUOZAS: Visų pirmą, fotografijos galerija yra turbūt vienintelė vieta Tauragėje, kur galima profesionaliai pateikti fotografijos meno kūrinius. Dėl savo architektūrinių sprendimų galerija tampa ne tik erdve parodoms parodyti, bet ir parodos dalimi. Nors Tauragės pilis yra pačiame miesto centre, nuo senosios miesto dalies ji yra atskirta magistralinio kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas. Dėl to toks miesto nors pilies „atkirtimas“ nuo senosios miesto dalies ne visada žmonėms yra patogus lankyti fotografijos galeriją. Daugiau žiūrovų dėmesio sulauktumėm, jei galerija būtų Bažnyčių gatvėje. Dėl šių priežasčių pritaikėme Kaunas Photo festivalio nuotraukų eksponavimo būdą ir įrengėme lauko parodas 5 miesto vietose eksponuodami taip, kad fotografija būtų visada pakeliui.
RENATA: Fotografija, medijos, instaliacija. Paaiškink skirtumą? Ar fotografija dar įsipaišo į šiuolaikinio meno kontekstą, o gal tai jau tradicinis menas?
JUOZAS: Technologijoms keičiantis fotografija įgauna įvairių raiškos formų. Šiomis dienomis fotografija kaip meno raiškos būdas lyg priešistorė kompiuteriniai grafikai, dirbtiniam intelektui, vaizdo projekcijoms, tačiaus šios visos meno kryptys vadovaujasi tais pačiais komponavimo ir idėjos perteikimo principais kaip ir fotografija – tik jų išraiška skirtinga. Fotofrafijai kaip meno formai daugiau nei 110 metų. Dabar turime internetinį meną, video meną ir dar daugelį kitų meno rūšių po fotografijos atsiradimo, dėl to, manau, galime sakyti, kad fotografija yra tradicinis meno raiškos būdas.
RENATA: „Fotojūra“ šįmet švenčia 20 metų jubiliejų. Parengėte grupinę parodą „Namai“. Žinau, jūs dar ją pristatysite, bet papasakok plačiau, kaip organizuoti grupinę parodą?
JUOZAS: Taip, paroda yra eksponuojama ant Jūros upės kranto šalia restorano Banga. Parodą sudaro 17 fotografijų, dalyvauja 6 klubo nariai, tarp kurių ir aš. Išties, parodos rengimas yra ganėtinai sudėtingas darbas. Paroda reikalauja vizualios estetikos, kurią norint išlaikyti, reikia tam tikrų susitarimų tarp parodos dalyvių: tema, technologija, fotografijos žanras, eksponavimo vieta ir t.t. Įsivedus tokius susitarimus, galima pasiekti vientisumą ir grupinėje parodoje. Kaip mums pasisekė, spręskite patys.
RENATA: Kokie tavo prioritetai organizuojant Menų festivalį KVADRATU? Įsimintiniausia akimirka?
JUOZAS: Mane domina fotografija ir medijų menas. Jau kurį laiką stebiu Vilniaus dailės akademijos absolventų veiklas. Išties, labai įdomu. Smagu, kad per ketverius „Kvadratu“ metus dirbome su tokias menininkais kaip Dalia Mikonyte, Adomu Žudžiu, Rita Stankevičiūte, Ignu Pavliukevičiumu, Brigita Kazlauskaitė ir keletą kitų. Labai džiaugiuosi turėdamas tokia galimybę dirbti su akademine bendruomene.
O kokie tavo prioritetai organizuojant 2022 metų festivalį?
RENATA: Šiais metais dirbu su šiuolaikiniu menu, Jono Meko vizualiųjų menų centru, organizavau menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės paskaitą apie sovietmečio dailę. Kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje, Lietuvoje nuvilnijo sovietinio paveldo persvarstymo banga. Muziejininkams, Tauragės kultūros bendruomenei reikia akademinių žinių ir žvilgsnio į kultūros ir meno procesus, kurie vyko ir vyksta dabar.
JUOZAS: Kokias Tauragės kultūros problemas sprendžia Menų festivalis KVADRATU?
RENATA: Kažkada neformaliai diskutuodami užčiuopėme aiškią miesto problemą – vietoje kuriantys menininkai neretai gyvena atskalūniškai ir Tauragės kultūriniame gyvenime nedalyvauja. Manau, kad kultūrą mieste kuria ne atvežtinė produkcija, kurios be finansavimo visai nebūtų. Tikrąjį miesto kultūrinį identitetą kuria tie, kurie ir be finansavimo tą daro, tad būtų labai logiška manyti, kad ir investicijos turėtų būti nukreiptos į vietos kultūrinio potencialo auginimą.
Atrodo, mieste vyksta daug veiklos, daug atvežtinės kultūros, kuri po visko tiesiog išvažiuoja… Tad KVADRATU rėmuose lygiavertiškom sąlygom įtraukiame vietos autorius ir taip jiems sudarome erdvę augti. Puikus pavyzdys, Sigita Flaksienė. Šįmet ji sukūrė instaliaciją-edukaciją „Tamsoje liečiamas paveikslas“. Pirmieji lankytojų įspūdžiai puikūs.
JUOZAS: Kultūros ministerija paskelbė 2022-uosius Jono Meko metais. Ką manai apie tokią kūrėjų aktualizaciją?
RENATA: Stebiu, kaip Žemaitijos miestuose J. Mekui dedikuojama daug renginių. Pavyzdžiui, Plungės festivalis „Upė“ skirtas Jonui Mekui, Klaipėdoje rašytojų bendruomenė irgi organizavo nemažai renginių, performansų. Tauragėje taip pat kalbame apie J. Meką, tiesą sakant, net dvi parodos skirtos šiam menininkui. „Semeniškių idilės“ ir „Frozen frames/Jono portretai“, kurias tauragiškiai galės aplankyti dar kurį laiką.
Per festivalio atidarymą galėjome pamatyti brolių Mekų sukurtą filmą „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. Šįmet Jonas Mekas švęstų savo šimtmetį, todėl 2022 paskirti jam labai tikslinga. Vieni kūrėjai festivalyje kalba apie dabartį, ją reflektuoja, o Jono Meko kūryba, mano nuomone, turi išliekamąją, netgi egzistencinę vertę, ji universali, tad gerai, kad 2022 metų KVADRATE lankytojams, tauragiškiams ir miesto svečiams, atsivers gilūs kultūros, istorijos ir gyvenimo sluoksniai.
Menų festivalis KVADRATU tęsis iki rugsėjo 30 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia sekti naujienas apie renginius muziejaus feisbuko paskyroje ir internetinėje svetainėje. Daugiau informacijos ieškokite tauragesmuziejus.lt
Projektą Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Organizatorius Tauragės krašto muziejus „Santaka“