Vienas iš Tauragės tautodailės veteranų tautodailininkas Juozas Galbogis 2021 m. šventė savo gyvenimo 90-ties metų jubiliejų.
Juozas Galbogis gimė 1931 m. gegužės 7 d. tuometinės Tauragės apskrities Eržvilko valsčiuje, Pavidaujo kaime (dabar – Jurbarko rajone). Juozui būnant trejų metukų, mirė mama. 1939 m. tėvas pardavė ūkį, bet iš to nieko neliko: nei ūkio, nei pinigų – prasidėjo karas. Karo metus Juozas praleido sunkiai, kilnodamasis iš vienos vietos į kitą, tarnaudamas pas ūkininkus. Čia pat krito sviediniai, apkasuose slėpėsi kareiviai, o vaikas netoliese ganė karves. Mokėsi tai vienur, tai kitur, o pradinę mokyklą baigė jau būdamas Klaipėdos krašte. Mokytojas, griežtas, bet doras žmogus, linkėdamas mokiniams gero, primygtinai ragino eiti mokslus toliau. Juozas kartu su keliais klasės draugais patraukė į Klaipėdą, baigė amatų mokyklą, išmoko dirbti tekintoju. Baigęs mokyklą, buvo paskirtas į Klaipėdos laivų statyklą. Neilgai trukus, sušlubavo sveikata: netiko šaltos ir drėgnos darbo sąlygos. Pusmetį pasimokęs Viešvilės žemės ūkio mokykloje technikos dalykų, 1950 m. atvažiavo dirbti į Tauragę, į MTS (Mašinų, traktorių stotis). Dirbo tekintoju, frezuotoju. Vėliau teko dirbti MSV (Melioracijos statybos valdyboje), Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje. Per tą laiką baigė vakarinę vidurinę mokyklą. Yra gavęs daugybę padėkos raštų ir III laipsnio ordiną už gerą darbą, racionalizacinius pasiūlymus, visuomeninę veiklą. 1991 m. išėjo į pensiją.
Dirbdamas gamyklose, pradėjo užsiimti kūryba. Iš pradžių tai buvo daugiau praktinės paskirties daiktai, kuriuos gaminant reikėjo tekinti, frezuoti, vėliau drožė, kalė, apdirbo metalą, ragą, gintarą. 1967 m. buvo priimtas į liaudies meno draugiją.
Susipažinęs su Antanu Bagdonu, ėmė dalyvauti pleneruose, liaudies meistrų kūrybinėse stovyklose. Meno teorijos pagrindų sėmėsi lankydamas dailės studiją, vadovaujamą Aleksandro Fadino. Dalyvavo įvairiose parodose: rajoninėse, respublikinėse, kūriniai būdavo išvežami į tuometinės SSSR sąjungines valstybes. Didelę paramą suteikė tuometinis kultūros skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, kurio dėka J. Galbogio parodos, kūrybiniai sumanymai būdavo panaudojami rajoninėse šventėse, minėjimuose, o darbai kaip suvenyrai pasklido po visą Lietuvą ir svečias šalis. J. Galbogio darbas – II pasaulinio karo doto Jūros krantinėje apipavidalinimas.
J. Galbogis užaugino tris sūnus – Joną, Vidą ir Raimondą.
Sūnus Vidas gimė Tauragėje, mokėsi Tauragės ketvirtojoje (dabar „Žalgirių“ gimnazija) vidurinėje mokykloje, muzikos mokykloje. Baigęs Klaipėdos konservatoriją, kurį laiką dirbo Tauragėje muzikos mokytoju. Teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje, kur buvo orkestro vadovas. Šiuo metu dirba Jovarų pagrindinėje mokykloje technologijų mokytoju. Kartu su mokiniais dalyvauja moksleivių liaudies dailės konkursinėse parodose „Sidabro vainikėlis“, jo mokiniai yra pelnę prizinių vietų.
Abu Galbogiai, tėvas ir sūnus, muzikuoja, abu yra ne kartą dalyvavę muziejuje rengiamose bendrose Tauragės rajono tautodailininkų kūrinių parodose. Talentinga, muzikali visa gausi Galbogių šeima. 2006 metais Elena ir Juozas Galbogiai, atšventė auksines vestuves.
Kur jaunatviškumo ir kūrybos versmė? Genuose, nelepintoje vaikystėje, darbe, tvirto ir žmogiško charakterio dorovinėse vertybėse… Keliais žodžiais nepasakysi, kaip nepasakys bitės, iš ko konkrečiai jos padaro medų. Bites J. Galbogis labai myli, o savo ir šeimos gyvenimą yra plačiau aprašęs Antano Bagdono knygoje „Kūrėm grožį“. Tauragės krašto muziejui „Santaka“ Juozas Galbogis yra padovanojęs savo medžio ir metalo kūrinių.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ informacija
Viliutė Ružinskaitė
