Konversija Rafal Piesliak parodoje yra atskleidžiama per daikto formos ir reikšmės pasikeitimą
2024 June 20
Autorius per parodos atidarymą. M. Černecko nuotrauka.

Rafal Piesliak kūrybą galima suskirstyti į periodus, kurių metu, autorius visą kūrybinę energiją paskiria jam tuo metu aktualios temos plėtojimui. Skulptoriaus kūriniuose figūruoja  kolektyvinės atminties ir trapumo tematika, randasi atpažįstamos socialinės ir tarpžmogiškos problemos. Šioje personalinėje parodoje menininkas apibendrina dvi jam svarbias, pastaruoju metu plėtotas kūrybines linijas – žmogaus ir jo aplinkos santykį su šviesa bei atminties išsaugojimą. Temos atskleidžiamos per medžiagiškumą, kuriant skulptūrinius objektus iš porceliano, krištolo, plieno bei žalvario.

Konversija Rafal Piesliak parodoje yra atskleidžiama per daikto formos ir reikšmės pasikeitimą. Autoriaus surinkta įvairaus laikotarpio, žmonių nebenaudojama, suskilusi keramika jungiama į skulptūrinį kūną, pakeičiant jo funkciją ir suteikiant kitą reikšmę. Parodoje sukurtų skulptūrinių objektų formos skatina iš naujo patirti iš praeities iškilusius objektus ir su tuo susijusius kolektyvinės atminties kontekstus. Suteikdamas jiems naują skulptūrinį kūną, autorius atskleidžia naujumo, estetikos, tradicijos ir kaitos problemas. Rafal Piesliak eksperimentuoja jungdamas skirtingus šviesos šaltinius su įvairiomis skulptūrinėmis medžiagomis ir formomis, tokiu būdu analizuodamas tiek jų tarpusavio, tiek santykį su aplinka. Pasitelkdamas apšvietimą, autorius keičia ir pačios erdvės atmosferą. Objektų skleidžiama šviesa kuria ryšį su žiūrovu suteikdama kitokį mus supančios erdvės potyrį. Rafal Piesliak skulptūrose atsiskleidžia  nuorodos į įvairius istorinius, kultūrinius, socialinius kontekstus, į kurių atpažinimą ir interpretavimą yra įtraukiamas ir žiūrovas.

Rafal Piesliak (g. 1983) – jaunosios skulptorių konceptualistų kartos atstovas gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. 2008 m. baigė skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo studijų pradžios autorius pristato savo kūrybą viešosiose erdvėse – skulptūrinius objektus Vilniuje (skulptūrinė instaliacija „Sodas“ Neries pakrantėje bei skulptūrinė lentelė „Art in space, space in art“ prie Vilniaus dailės akademijos) bei taip pat Krzyzowoje, Lenkijoje. Menininkas parodinėje veikloje  intensyviai dalyvauja nuo 2009 m. Autorius dalyvavo parodose Lietuvoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Be parodinės veiklos menininkas taip pat kuria scenografijas spektakliams. 2010 m. autorius gavo Lenkijos valstybinį apdovanojimą už nuopelnus kultūrai, o 2020 m. už instaliaciją „Sodas“ jam suteiktas geriausios ArtVilnius’20 skulptūros/instaliacijos apdovanojimas. Mecenato dr. Irmanto Norkaus iniciatyva, ši instaliacija buvo padovanota Vilniaus miestui.

Parodos partneris, (AV17) galerija įsikūrusi Vilniuje, jau trylika metų aktyviai dirba su šiuolaikiniu menu. Tai viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Be nuolatinės parodinės veiklos, galerija įgyvendina įvairius tarptautinius ir regioninius meninius bei edukacinius projektus, vykdo mainų programas su užsienio bei Lietuvos kūrėjais, taip skatindama šiuolaikinio meno sklaidą mūsų šalyje ir Europoje.

PARODA TAURAGĖS PILIES MENĖSE VEIKS IKI RUGPJŪČIO 15 D. LANKYMAS NEMOKAMAS.

Apie festivalį: 

Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, ieškome kas mus vienytų. Todėl 2024-ų metų festivalyje „Kvadratu“ kviesime į kartų polilogą

Kartų poliloge analizuosime sąveiką ir iš to kylančius konfliktus, kurie neišvengiami tarp skirtingose socialinėse tikrovėse užaugusių kartų. O gal konflikto nėra, tik mes to nežinome? Juk kiekviena karta turi teisė į pasaulio laiką, išteklius, į savo jaunystę. Kad ir kaip bebūtų, svarbu patirties perdavimas. 

Gegužės 18–spalio 31 d. šiemet vyksiantis KVADRATU yra meno festivalis, rengiamas nuo 2018-ųjų ir apjungiantis profesionalaus meno žanrus: medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą, šiuolaikinį šokį bei tapybą ir visai vasarai paverčiantis Tauragės miesto erdves meno galerija po atviru dangumi. 

Festivalį KVADRATU organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Visi festivalio renginiai yra NEMOKAMI

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė 

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Daugiau informacijos: info@tauragesmuziejus.lt arba (0-676) 87 756

Подписаться на новости!
Другие новости
Stasys Eidrigevičius eksponuos savo darbus Tauragės pilyje. Ar prisimenate menininko iliustracijas vaikystės knygose?
2023 September 8

Kviečiame rugsėjo 21 d. 17.00 val. į Tauragės pilį, kur naujoje Muziejaus parodų erdvėje bus pristatyta Stasio Eidrigevičiaus iliustracijų paroda „Keliaujanti vaizduotė“. Parodą „Keliaujanti vaizduotė“ parengė Panevėžyje besikuriančio Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) komanda. Parodos kuratorė Lina Albrikienė, parodos architektas Darius Baliukevičius. VIETA: Tauragės pilis, I korpusas LAIKAS: 2023 09 21, 17.00 DALYVAUJA: Dailininkas Stasys […]

VISUOMENEI PRISTATYTAS MUZIEJAUS RESTAURUOTAS 1930 M. TAURAGĖS MIESTO ŽEMĖLAPIS
2022 October 10

Per Europos paveldo dienas šių metų rugsėjo 15 d. visuomenei pristatytas 1930 metų restauruotas miesto žemėlapis. Ranka braižytame Tauragės plane matomi senieji gatvių pavadinimai, jų išsidėstymas, miesto užstatymas, svarbesni objektai, būsimasis pramonės rajonas, senųjų kapinių išplanavimas ir kita. Itin prastos būklės eksponatą teko restauruoti. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Lankininkų dvaro veidrodis
2024 March 28

Muziejus gavo neįtikėtiną dovaną. Tai prabangus veidrodis iš Lankininkų (Teodoravo) dvaro, kurį savininkė Ona Chržonstauskienė-Kryžentauskienė už nuolatinę pagalbą apie 1965–1968 m. dovanojo Reginai Berešnienei. Pastaroji buvo veidrodį dovanojusio Valdo Berešnos mama. 1940 m. ponia savanoriškai perdavė dvarą sovietinei okupacinei valdžiai, taip išvengdama tremties. Baldas itin aukštas – 256 cm aukščio ir pagamintas tikriausiai dar XIX […]