Gegužės 29 d. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre (Jūros g. 3, Norkaičiai, Tauragės r.) vyks Gyvosios istorijos festivalis „Amatų giesmė“ – kultūrinis projektas, sujungiantis du bendruomenei svarbius ir jau pamėgtus renginius: „Gyvosios istorijos festivalį“ bei vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Pyvelie žaliuo“.

Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinys Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.
Naujasis festivalio formatas gimė iš natūralios dviejų tradicijų jungties – senųjų amatų pažinimo ir muzikinio folkloro puoselėjimo. Vienas renginys daugelį metų kvietė lankytojus per praktines veiklas atrasti lietuvių materialųjį paveldą, kitas – saugojo ir perdavė dainavimo, muzikavimo bei Rasų šventės tradicijas jaunajai kartai.
„Amatų giesmė“ šias patirtis sujungia į vientisą pasakojimą apie gyvąją kultūrą – nuo kūrybos ir amato iki dainos, šokio ir bendrystės.
Festivalio metu nuo 11.00 val. lankytojų lauks amatų ir kulinarijos mugė „Tradicijų kermošius“, edukacijų ir žaidimų kiemelis, kuriame bus galima išbandyti senovinę keramiką, juostų audimą, juvelyrikos dirbtuves, pažinti tradicinius žemaitiškus patiekalus, dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose.
Programą papildys parodų ir instaliacijų pristatymai – „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“, „Pietų žemaičių šnektų lobynas“ bei „Gyvybės raštų“ plenero darbai.
Nuo 16.00 val. festivalio scenoje vyks vaikų ir jaunimo folkloro koncertas „Pyvelie žaliuo“, subursiantis kolektyvus iš Lietuvos ir Latvijos. Festivalyje pasirodys tradicinių kanklių ansambliai, folkloro kolektyvai ir jaunieji atlikėjai, tęsiantys regionines muzikavimo tradicijas.
Vakaro kulminacija – 19.00 val. koncertas, kuriame pasirodys PETUNIJA ir UGNIAVIJAS.
PETUNIJA klausytojus pakvies į akustinį pasirodymą, kuriame atsiskleis jos kūrybai būdingas jautrumas, poetiška lyrika ir savitas muzikinis skambesys.
UGNIAVIJAS pristatys archajiškų lietuvių karo, istorinių ir liaudies dainų programą, kurioje susijungia autentiškas folkloras, vyriškų balsų polifonija ir baltų kultūros tradicijų interpretacijos.
Festivalio organizatoriai kviečia visus – šeimas, jaunimą, tradicinės kultūros mylėtojus ir smalsius lankytojus – tapti šios gyvos kultūros šventės dalimi.
Festivalio metu veiks prekybinė mugė, kurioje lankytojų lauks įvairūs gaminiai, kūrėjų darbai ir atradimai kiekvienam skoniui.
Renginys vyks gegužės 29 d. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre.
Renginio programa:
11.00–18.00 val. Tradicinių amatų ir kulinarijos mugė „Tradicijų kermošius“
Senovinės keramikos edukacija (Gabrielius Bublaitis);
13.00–13.30 val. Parodos „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ pristatymas
Parodą pristato Panevėžio kraštotyros muziejus;
14.00 val. Interaktyvios audiovizualinės instaliacijos „Pietų žemaičių šnektų lobynas“ pristatymas. Instaliaciją pristato Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus;
15.00–15.30 val. Gyvybės raštų plenero parodos pristatymas.
Parodą pristato dailininkė, muziejininkė, plenero autorė Rita Grikšienė;
16.00–19.00 val. Folkloro kolektyvų koncertas „Pyvelie žaliuo“;
19.00–21.00 val. Pagrindinis vakaro koncertas. Dalyvauja atlikėjai PETUNIJA ir UGNIAVIJAS.
Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Tauragės pilies kiemelyje, kur eksponuojama fotografijų serija “Projektas 1808. Karantinas”, pokalbiui susitikome su dronu fotografuojančiu Andriumi Repšiu. Paroda veiks iki rugsėjo 3 d. Užsukite pažiūrėti!
Kuo ji ypatinga Tauragei? Prieš 34 metus sugrąžintas Vasario 16-osios gatvės vardas. Sovietmečiu ji vadinta Liepos 21-osios. Naują gatvės lentelę atidengė tuo metu 90 metų sulaukęs Lietuvos kariuomenės savanoris Leopoldas Juškys. Šiuo metu daugiabučio adresas yra Bažnyčių g. 9. Svarbią akimirką 1989 vasario 15 d. užfiksavo tauragiškis fotografas Fotografas Benjaminas Pocius. Nuotrauka iš muziejaus fondų. […]
Kviečiame atrasti lietuviškų lovatiesių raštų pasaulį naujoje parodoje. Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Edukacijų centras2026 01 27 – 2026 04 14 Kas slypi už raštų, kuriais kadaise buvo dengiamos lovos? Tai ne tik audiniai – tai istorijos, tradicijos ir kruopštaus rankų darbo pasakojimai iš skirtingų Lietuvos kampelių. Parodoje išvysite Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos lovatiesių piešinius, užfiksuotus 1982–1984 m. etnografinėse ekspedicijose. […]