Gegužės 29 d. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre (Jūros g. 3, Norkaičiai, Tauragės r.) vyks Gyvosios istorijos festivalis „Amatų giesmė“ – kultūrinis projektas, sujungiantis du bendruomenei svarbius ir jau pamėgtus renginius: „Gyvosios istorijos festivalį“ bei vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Pyvelie žaliuo“.

Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinys Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.
Naujasis festivalio formatas gimė iš natūralios dviejų tradicijų jungties – senųjų amatų pažinimo ir muzikinio folkloro puoselėjimo. Vienas renginys daugelį metų kvietė lankytojus per praktines veiklas atrasti lietuvių materialųjį paveldą, kitas – saugojo ir perdavė dainavimo, muzikavimo bei Rasų šventės tradicijas jaunajai kartai.
„Amatų giesmė“ šias patirtis sujungia į vientisą pasakojimą apie gyvąją kultūrą – nuo kūrybos ir amato iki dainos, šokio ir bendrystės.
Festivalio metu nuo 11.00 val. lankytojų lauks amatų ir kulinarijos mugė „Tradicijų kermošius“, edukacijų ir žaidimų kiemelis, kuriame bus galima išbandyti senovinę keramiką, juostų audimą, juvelyrikos dirbtuves, pažinti tradicinius žemaitiškus patiekalus, dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose.
Programą papildys parodų ir instaliacijų pristatymai – „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“, „Pietų žemaičių šnektų lobynas“ bei „Gyvybės raštų“ plenero darbai.
Nuo 16.00 val. festivalio scenoje vyks vaikų ir jaunimo folkloro koncertas „Pyvelie žaliuo“, subursiantis kolektyvus iš Lietuvos ir Latvijos. Festivalyje pasirodys tradicinių kanklių ansambliai, folkloro kolektyvai ir jaunieji atlikėjai, tęsiantys regionines muzikavimo tradicijas.
Vakaro kulminacija – 19.00 val. koncertas, kuriame pasirodys PETUNIJA ir UGNIAVIJAS.
PETUNIJA klausytojus pakvies į akustinį pasirodymą, kuriame atsiskleis jos kūrybai būdingas jautrumas, poetiška lyrika ir savitas muzikinis skambesys.
UGNIAVIJAS pristatys archajiškų lietuvių karo, istorinių ir liaudies dainų programą, kurioje susijungia autentiškas folkloras, vyriškų balsų polifonija ir baltų kultūros tradicijų interpretacijos.
Festivalio organizatoriai kviečia visus – šeimas, jaunimą, tradicinės kultūros mylėtojus ir smalsius lankytojus – tapti šios gyvos kultūros šventės dalimi.
Festivalio metu veiks prekybinė mugė, kurioje lankytojų lauks įvairūs gaminiai, kūrėjų darbai ir atradimai kiekvienam skoniui.
Renginys vyks gegužės 29 d. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre.
Renginio programa:
11.00–18.00 val. Tradicinių amatų ir kulinarijos mugė „Tradicijų kermošius“
Senovinės keramikos edukacija (Gabrielius Bublaitis);
13.00–13.30 val. Parodos „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ pristatymas
Parodą pristato Panevėžio kraštotyros muziejus;
14.00 val. Interaktyvios audiovizualinės instaliacijos „Pietų žemaičių šnektų lobynas“ pristatymas. Instaliaciją pristato Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus;
15.00–15.30 val. Gyvybės raštų plenero parodos pristatymas.
Parodą pristato dailininkė, muziejininkė, plenero autorė Rita Grikšienė;
16.00–19.00 val. Folkloro kolektyvų koncertas „Pyvelie žaliuo“;
19.00–21.00 val. Pagrindinis vakaro koncertas. Dalyvauja atlikėjai PETUNIJA ir UGNIAVIJAS.
Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Visa tai – apie paros metą, kai fiziškai išlaikydami ryšį su aplinka, joje dalyvaudami, iš dalies prarandame su gyvenimu sąmoningą kontaktą. Miego būsena – vienintelis laikas, kai nutraukiami visi saitai su dabartimi, kai praktiškai prarandi save tokį, koks esi, su visomis dienos sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasakytais ir nepasakytais žodžiais. Vien tam, kad įgytum galimybę regėti […]
Apie 1940 m., nedaug likus iki Lietuvos okupacijos, pastatoma uždara turgaus halė, kad prekiauti šalia turgaus aikštės būtų patogu ir eilinę dieną, bet kokiomis oro sąlygomis ir išlaikant aukštesnį higienos lygį. Prie sienų ir eilėje halės vidury buvo nedidelės krautuvėlės su baltomis glazūruotų plytelių sienomis, metlacho grindimis. Kiekvienoje buvo vandentiekis, kriauklė, kanalizacija, elektros apšvietimas. Priekinė […]
Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos metais. 2021 – aisiais sukako šimtas metų nuo J. Lukšos gimimo ir septyniasdešimt nuo žūties. Jis labiausiai žinomas partizaniniu slapyvardžių ,,Daumantas“, du kartus prasiveržė pro geležinę uždangą ir du kartus grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą. Būdamas vakaruose Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą ,,Partizanai […]