Apie 1940 m., nedaug likus iki Lietuvos okupacijos, pastatoma uždara turgaus halė, kad prekiauti šalia turgaus aikštės būtų patogu ir eilinę dieną, bet kokiomis oro sąlygomis ir išlaikant aukštesnį higienos lygį. Prie sienų ir eilėje halės vidury buvo nedidelės krautuvėlės su baltomis glazūruotų plytelių sienomis, metlacho grindimis. Kiekvienoje buvo vandentiekis, kriauklė, kanalizacija, elektros apšvietimas. Priekinė siena buvo stiklinė su langu prekėms paduoti ir durys. Nakčiai buvo uždaroma grotomis. Užpakalinėje sienoje – lentynos, prie lango – stalviršis. Abiejuose halės galuose – dideli vartai, pro kuriuos buvo galima įvažiuoti su dvikinkiu vežimu – atvežti prekes, šalia – durys pėstiesiems. Sovietmečiu nutarus užstatyti turgaus aikštę ir naikinti Kęstučio gatvę, halė apie 1970 m. perstatyta į sporto salę. Nuotraukoje matote Ukmergės turgaus halę, kuri buvo tokia pati, kaip ir Tauragėje. Kol kas nėra žinoma nuotraukų su Tauragės hale iš arti.
Sporto mokyklos statyba vietoj turgaus halės apie 1970 m. Benjamino Pociaus nuotrauka. Muziejaus fondai
Ukmergės turgaus halė 1940 m. rugpjūtis. Kalba Justas Paleckis.
Jeigu mintimis galėtume teleportuotis į tarpukario Tauragę, tikriausiai miesto gatvėse, krautuvėse ir kai kur namuose rytais girdėtume „labas rytas“, „доброе утро“, „בוקר טוב“, „guten morgen“. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prie Lietuvių kalbos dienų iniciatyvos prisijungia antrus metus iš eilės. Šįmet bendradarbiaudami su Tauragėje veikiančiu „Kalbų centru“ kvietėme į paskaitą – dirbtuves „Išversta istorija“. Vokiečių kalbos […]
Su tokiu šūkiu penktus metus skaičiuosiantis Tauragės slemas pasitiko „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ metus. Šią idėją pernai per slemo varžybas Tauragės pilies menėse mestelėjo poetas Povilas Venta Kuprys. Kauniečiui paliko įspūdį auditoriją įtraukiančios varžybos ir bendruomenė: drąsūs ir jau gyvenimiškos patirties turintys miesto slemeriai. Kuo skiriasi Tauragės slemas nuo Lietuvos slemo? Tauragėje organizuojamos […]
Tremties ir rezistencijos muziejuje anksčiau, lankytojo teisėm, dažnai lankydavausi su mokinių grupėm, įtvirtinant tremties, laisvės kovų laikotarpio temas. Likimo ironija…šiandien šiame muziejuje aš jau ne lankytoja, aš kaip ir jo „šeimininkė“, nes jau geras pusmetis, kaip čia dirbu. Bendras ekspozicijų vaizdas buvo žinomas iš anksčiau. Bet, tik dabar, prisilietusi prie kiekvieno eksponato supratau, kiek daug […]