Radijui Edvardas Gasinskas (gim. 1969, Vilniuje) pasakojo, kaip vaikystėje nuobodžiaudamas per pamokas braižė parkeriu sugertukuose, tuose papildomuose gerai rašalą sugeriančiuose lapuose, kurie tarsi dyki būdavo sąsiuvinio gale. Pamenate juos? Kai jau pritrūkdavo vietos, piešinius pratęsdavo kituose puslapiuose, kol galop vis tiek mokytojai užtikdavo Edvardo darbus sąsiuviniuose ir… Jau devynių metų užsimerkęs mokėjo nupiešti Lenino siluetą, nes visose klasėse šios istorinės figūros atvaizdai spigino tiesiai mokiniams į akis. Galima tik įsivaizduoti, kaip į berniuko sąmonę, kaip į tą sugertuką sąsiuvinio gale, gėrėsi matyti vaizdai, gamtos detalės, išgirsti pasakų ir istorijų motyvai, kartojamos ideologinės klišės, fantazijos nusėdo. Iš tikro jos tapo idėjine medžiaga E. Gasinsko debiutinei tapybos parodai „Vaikystės pasauly norėčiau dar pabūti“, kuri 2021 m. spalio 21 – lapkričio 30 d. eksponuojama Tauragės krašto muziejuje „Santaka” (Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė).  

• 

• 

• 

Parodą sudaro 17 paveikslų, tapytų 2020-2021 metais. Drobė, akrilas, akriliniai markeriai. Dailininkas paprastai paveikslus piešia „ratais“. Vienu metu pradeda kelis jų, o po to vis prieina, kažką prideda, pataiso, kol iš detalių gausos ima ryškėti konkreti būsimo vaizdo kompozicija. Spalvų iškrūviuose pasimato paukščio akis, išnyra žmogaus veidas, medis leidžia šaknis, fluorescencinėmis šviesomis švyti augalai.

Paveikslai priskirtini naivizmo ir abstrakcionizmo meno kryptims. Juose daug pasikartojimų, matomas tęstinumas. Panašiai dirba garsi japonų menininkė Yayoi Kusama (gim. 1929), pagarsėjusi savo ryškiomis spalvomis ir pasikartojančiais raštais išsiskiriančiais paveikslais. Tiesą sakant, Edvardą ir Yayoi sieja kur kas daugiau panašumų. Abiejų menininkų biografijose sunkios vaikystės patirtys, laki vaizduotė ir gyvenimas, kaip pats dailininkas įvardija, „įstaigose“. Edvardas pamini meno istorijos autoritetus, kuriais žavisi. Salvadoras Dali, mokėjęs vaizduoti fantazijas ir sapnus lyg realybę, Vincentas Van Gogas, bebaimiškai naudojęs spalvas savitai tekstūrai sukurti.

Edvardas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą su dažytojo, apdailininko profesija. 2006 m. atvyko gyventi į Tauragę. Pastaraisiais metais dailininkas aktyviai savanoriauja, dirba su vaikais, taip norėdamas „atiduoti skolą“ visuomenei. Dažnai menininkų gyvenimai nepaprastai įdomūs, Edvardo biografija, banaliai sakant, spalvinga. Mintyse sukasi žodžiai „Antisisteminis iš sistemos“. Sistema kaip taisyklė, o antisisteminis – tai tos taisyklės išimtis. Jis išimtis iš taisyklės, tačiau net ir tam reikia apsieiti be etikečių, kurios, kaip ir išankstinės nuostatos, gali užkirsti kelią Kito ir Kitokybės pažinimui. Kaip interpretuoti Edvardo paveikslus?

Gali atrodyti, kad pirminis įvaizdis jau yra vaizdas. Edvardo paveikslai – scenarijai. Šeši skirtingi žiūrovai mato šešis skirtingus paveikslus. Kad parodos „Vaikystės pasauly norėčiau dar pabūti“ lankytojai galėtų iššifruoti tai, kas juose dar galėtų būti, specialiai parodai buvo sukurta nedidelė ekspozicija „Artefaktai kaip raktai“. Eksponatai paimti iš dailininko namų, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų, interneto. Tai ištraukos iš menininko biografijos.

ARTEFAKTAI KAIP RAKTAI

• „Aš myliu direktorę“

Dokumentinis filmas, trukmė 27 min. 5 s., rež. Viktoras Starošas, 1978 m. Edvardas Gasinskas savo feisbuke rašo: „Kaip aš mažas buvau ir buvo keista matyti daug šviesų ir dėdžių… Prisiminimai, kurie su šiuo filmu ir išlenda. Mano vaikystė iki 7 metukų.”

Nuoroda: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/8108/dokumentinis-filmas-as-myliu-direktore

• „Piteris Penas“ (knyga)

Autorius – James Matthew Barrie (1860-1937). „Gyveno laiminga šeima: tėtis, mama ir trys vaikai – Vendė, Džonas ir Maiklas. Mama vakarais sekdavo pasakas, nė neįtardama, kad klausosi ne tik jos vaikai, bet ir berniukas, atskridęs iš Niekados šalies. Nepaprastas vaikas, mokantis skraidyti ir kalbantis su fėjomis. Vaikas, kuris niekada neužauga ir gyvena kupiną nuotykių gyvenimą. Tačiau… Piteris Penas ir kiti Niekados šalies berniukai neturi mamos. Ir ten niekas nemoka sekti pasakų <…>. Šis pasakojimas – apie stebuklingą berniuką, kuris niekada neužauga. Apie draugystę, nuotykius, meilę. Apie tai, kad Niekados šalis – labai arti ir labai toli, o Piteris Penas į mūsų langą gali pasibelsti bet kurią naktį.” (Informacija paimta iš knygos.lt).

• Guminė lazda „bananas“

Tokiais „bananais“ milicijos pareigūnai ir SSRS vidaus kariuomenės dalinių pajėgos 1988 m. rugsėjo 28 d. malšino protestą, vėliau pavadintą „Bananų baliumi“, kuriame dalyvavo ir Edvardas. Eksponatas iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų.

• Šokio spektaklis „5 kvadratiniai metrai“

2018 m. rugsėjo 9-14 dienomis Adakavo socialinių paslaugų namų teatro trupė „Skudurinė Onutė“ dalyvavo tarptautiniame neįgaliųjų teatrų konkurse Lenkijos mieste Tczew. Konkurse pristatė šokio spektaklį „5 kvadratiniai metrai“. Spektaklis buvo apdovanotas aukščiausiu žiūri įvertinimu Grand Prix. Truputis statistikos: konkurse buvo pristatyti 35 spektakliai iš 15- os šalių (Afrikos (PRA), Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos, Lenkijos ir t.t.). Spektaklio idėja, režisūra ir choreografinis pastatymas choreografės Ramintos Matulytės-Šilienės. Spektaklyje vaidino Edvardas Gasinskas.

• „Laiškas Prezidentui…“

Video klipas, trukmė 1 min. 55 s.,aut. Aidas Gajauskas, 2020 m.

Nuoroda: https://www.facebook.com/249594399076320/videos/1035142866872559

• Dailininko paletė

Edvardas Gasinskas sako: „Niekada nemoku apskaičiuoti, kiek reikės dažų.“

• Edvardo kaladėlė su citata

Ištraukta ir interaktyvios instaliacijos „Išnykstanti siena“, Geothe instituto iniciatyva Tauragėje 2021 m. spalis. Ant jos parašyta Susannos Tamaro žodžiai: „Likimo vaizduotė daug didesnė už mūsų“.

Parodą Tauragės pilies menėse galite apžiūrėti iki 2021 m. lapkričio 30 d.

Tekstą parengė parodos kuratorė Renata Jančiauskienė