Kelias ir piešinys yra neatsiejama klajonės dalis. Eskizai, gimę sulėtinus gyvenimo tempą, lėkimo pauzėse, iš kuklios užrašų knygutės perauga į drobėje apsigyvenusius, su augalijos motyvais susipynusius personažus. Tai kalnas, piemuo, šaknys, galvos ir nuo jų atitolę kūnai, sunkūs dantų pastos lašai bei kiti kasdienybės kelionėje sutinkami menininko sunaivinti plastiški objektai, švelnūs tūriai. Kelias čia tampa simboliu rankos mosto, gesto, savotiškai sutraukiančio atkarpą tarp chaotiškų įvykių arba kaip tik perdėm idiliškai ramių situacijų į vientisą, darnią tapybinę kadruotę.
Kūrėjo pirmykštis impulsas palikti pėdsaką, užkoduoti ir perduoti žinią kūrybiniams gentainiams jo tapybos darbuose pasireiškia dermėje su skaitmeniškumu, jo diktuojama plastika. Tarpuose formuojasi ir nauja realybės (galbūt ir visos kartos) išlikimo – savistabos – forma, genas. Sentimentaliai ištapyti (ko)egzistuojantį gyvenimą ant drobių yra savotiškas viltingos pradžios ritualas. Gal todėl Martynas savo darbuose atsisako vaizduoti, įamžinti pasaulio irimą, griuvimą. Jo personažai neturi nešulių, neapsunkina savo būties tekstūromis – priešingai, jų glėbiai pilni gėlių, telefone esanti navigacija puikiai rodo kryptį, magiškas apsiaustas saugo nuo betoninių lašų. Jie – stebėtojai be atminties, sustingę esamajame laike, nepasiduodantys šių dienų nusidėvėjimui. Jie – klajokliai-herojai anapus ekranų.
Vienos šaknys kerojasi giliai po žeme, kitos skleidžiasi jos paviršiuje, o trečios yra menkai apčiuopiamos fiziškai, sklandančios ore. Pastarosios virsta energija, įkvėpimu kūrėjui ligi šiol sukauptą patirčių, žinių ir abejonių rinkinį įkūnyti nesibaigiančios vizualios klajonės forma. Ir taip monochrominiai vaizduotės dariniai, buvojantys horizontalioje ryškių spalvų plokštumoje, įgauna žalios, meditatyvios gamtinio objekto skulptūros pavidalą. Ši įsišaknija ir pradeda leisti naujus daigus, nevaržoma betono ar monolitinių sienų. Auga, klesti, žydi. O kelias ir piešinys išlieka neatsiejama cikliškos, kasdienės klajonės dalimi.
Martynas Auž (g. 1991) – tarpdisciplininis kūrėjas, pastaruosius dešimt metų kuria įvairių medijų ir projektų vizualią kalbą. Viešojoje erdvėje labiausiai atpažįstamas kaip itin išskirtinio, gyvybingo braižo iliustratorius bei animatorius. Jo kūryba siekia ir kino ekranus: 2019 m. Lietuvos publikai pristatytas filmas „Kaubojus“ (Martynas Auž yra filmo bendraautoris, animatorius), o 2020 m. šis filmas Rygos filmų festivalyje pripažintas geriausiu. Lietuvoje ir užsienyje vienas arba su komanda yra nupiešęs virš 800 kūrinių ant sienų (pakviestas dalyvauti kaip viešųjų erdvių menininkas tokiuose renginiuose kaip „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“). Jo darbai – sienų piešiniai – industrinėse erdvėse yra nominuoti ir įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais.
Parodos kuratorė ir teksto autorė – Viktorija Mištautaitė
Grafikos dizaineris – Domas Ambrazevičius
Parodos atidarymo vakaras 2024.10.11 16.00 val. Tauragės pilies parodų salėje.
Paroda veiks iki 2025.01.12
Parodos „Klajonė“ atidarymas vyks spalio 11 d. 16 val. muziejaus Parodų salėje (Tauragės pilis, Dariaus ir Girėno g. 5).
Paroda yra Festivalis Kvadratu dalis. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
1952 metų gegužės 21 dieną, Tauragės rajone esančiame Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių k., kaudamiesi su daug didesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos, Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Girėnas ir jo brolis Zigmas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Darius. Kitas brolis Albinas Sudeikis, partizaninis slapyvardis Algirdas, žuvo 1950-01-12 ir buvo palaidotas […]
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ jau trečius metus gyvuojantis renginių ciklas „Kultūros muitinė“ vėl kviečia Tauragės pilyje atrasti naujas kultūros ir meno paslaptis, mat čia nuo seno vyko kultūros mainai. Pirmasis renginys – pažintis su nebyliuoju 1915 m. kinu “Filibusė”, akompanuojant profesionaliam pianistui Pavel Pavlosyuk. Renginio metu Aleksas Gilaitis ir Juozas Petkevičius surengė improvizuotą diskusiją apie […]
Kultūros muitinės projektu Tauragės krašto muziejus „Santaka“ siekė aktualizuoti XIX a. kultūros paveldo objektą – Tauragės pilį ir menes, burti muziejaus draugų bendruomenę. Jei caro laikais per Tauragę pirmyn ir atgal migravo žmonės, daiktai ir idėjos, tai šiandien Kultūros muitinė užsipildo skirtingomis kultūrinėmis patirtimis.VASARIS – MUZIKOS MĖNUO. Kultūros muitinės projektas atidarytas atmosferinės muzikos koncertu. Grupė […]