Rugpjūčio 10 d., antradienį, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ atveria naujai įrengtos tautodailės ekspozicijos duris. Joje pristatoma šviesaus atminimo liaudies meistro A. Bagdono kūrinių kolekcija. Ši ekspozicija ypatinga ne tik savo muziejine verte, bet ir reikšme muziejaus bendruomenei, mat dėl teisės eksponuoti Tauragės garbės piliečio kūrinius muziejininkams teko pakovoti ir teismo koridoriuose. Bet žinia ne apie tai. Svarbiausia, jog didžiulį indėlį į Tauragės tautodailės raidą įnešusio, daugelį istorinių rajono vietų savo darbais papuošusio menininko kolekcija nuo šiol bus prieinama visuomenei Tauragės širdyje – miesto Pilyje.

Kolekcija sugrįžo į muziejų

Teises į a. a. Antano Bagdono palikimą Tauragės krašto muziejus „Santaka“ atgavo 2020-ųjų gruodį. Kad tautodailininko kolekcija būtų prieinama plačiajai visuomenei būtent po muziejaus stogu, tuomet „Santakos“ direktorius, dabar Seimo narys Romualdas Vaitkus dėjo didžiules pastangas. Galop teisminiu keliu išaiškinta, jog pagal galiojantį testamentą, vertybių saugojimą liaudies meistras patikėjo būtent muziejui. Tų pačių metų vasarą muziejininkai ėmėsi eksponatų perkėlimo darbų. Jų iš Griežpelkių kaimo turizmo sodyboje anksčiau gyvavusios ekspozicijos parsivežta bemaž 400.

Didžiąją dalį tautodailininko kūrinių muziejaus lankytojai nuo šiol galės išvysti specialiai A. Bagdonui įrengtoje nuolatinėje ekspozicijoje. Daugelį – gyvai, kitus – muziejaus fotografo Juozo Petkevičiaus įamžintus nuotraukose ir patalpintus interaktyviame stende.

Ekspozicijos įrengimu rūpinosi jungtinės muziejininkų pajėgos. Anot Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjo Dariaus Kiniulio, ypač stropiai šiam tikslui kolektyvas atsidėjo karantino metu, kuomet lankytojams muziejaus durys buvo užvertos.

– Sunkiausia turbūt buvo atrinkti vertingiausius A. Bagdono darbus bei pateikti juos estetiškai, kad ekspozicija atrodytų šiuolaikiškai, nebūtų perkrauta. Stengėmės išlaikyti bendrą informacinių stendų stilistiką, derančią prie gintaro ir medžio dirbinių, skirdami dėmesį net menkiausios smulkmenoms – tekstų šriftams, atrinkdami nuotraukas, pasirinkdami išdėstymą, – teigia D. Kiniulis, paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė muziejininkai, planuodami ir įgyvendindami ekspozicijos įrengimą.

Ekspozicijos kūrimas pareikalavo daugiau nei pusmečio. Pasak D. Kiniulio, šiam darbui buvo pasitelktos patyrusių muziejininkų žinios. Daug prisidėjo restauratorius Audronis Skurvydas, etnografė Viliutė Ružinskaitė kruopščiai surinko etnografinę medžiaga, Renata Jančiauskienė tyrinėjo A. Bagdono eksponatų simboliką, J. Petkevičius kūrinius profesionaliai įamžino.

– Tikimės, jog muziejininkų pastangos atsipirks ir šviesaus atminimo liaudies meistro kūriniai tarnaus visuomenei pristatant tautodailės žanrą, lavinant grožio ir estetikos pajautimą. Ekspoziciją papildantys interaktyvūs sprendiniai, manome, bus patrauklūs jaunesnės kartos lankytojams. Be abejo, žinome, jog šios ekspozicijos atsiradimas ypač reikšmingas įvykis visai Tauragės tautodailininkų bendruomenei. O muziejus džiaugiasi tekusia garbe pristatyti šviesaus atminimo liaudies meistro palikimą, – teigia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė.

A. Bagdonas: „Žmogui reikia grožio“

Apie Antaną Bagdoną kalbame ir dar kalbėsime, matyt, ilgai, nes jis paliko ryškius pėdsakus Tauragės kultūriniame gyvenime ne tik kaip gražiosios sodybos šeimininkas, bet ir kaip monumentalistas, stambių skulptūrų ir paminklų autorius.

Antanas Bagdonas gimė 1928 m. birželio 13 d. Kelmėje, Tauragėje gyveno ir kūrė nuo 1956 m. Nepaprastas darbštumas ir polinkis menui pasireiškė labai anksti. A. Bagdonas kartu su kitais tauragiškiais, vėliau tautodailininkais – Genovaite Digaitiene, Ona Paulauskiene, Juozu Galbogiu, Benjaminu Pociumi ir kt. – lankė dailės studiją pas Tauragės kultūros namų direktorių, dailininką Aleksandrą Fadiną. 1958 m. pirmą kartą dalyvavo bendroje liaudies meistrų parodoje, eksponavo kartu su žmona rištą kilimą, šviestuvą, skulptūrėles. 1968 m. savo senuosiuose namuose surengė pirmą personalinę parodą. Tuo metu Kultūros namuose veikė Genovaitės Kairevičiūtės – Digaitienės personalinė tapybos paroda. Tai buvo pirmosios respublikoje autorinės parodos. Iki tol tautodailininkai dalyvaudavo tik bendrose parodose.

1972 m. dalyvavo Ablingos memorialo statybose, išdrožė paminklą išžudytai Zabarauskų šeimai. 1976 m. prasidėjo medžio meistrų pleneras Tauragės Jūros krantinei papuošti. Ir jame A. Bagdonas aktyviai dalyvavo.

Ypač aktyviai A. Bagdonas reiškėsi atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis. Pagal jo projektus atkurti paminklai Tauragėje Šaulių sąjungos įkūrėjui Vl. Pūtviui–Putvinskiui, Varpininkui Vincui Kudirkai, suprojektuotas ir kartu su šviesios atminties Tadu Meiželiu pastatytas paminklas Nepriklausomos Lietuvos kariams Tauragės senosiose kapinėse.

A. Bagdonas – paminklo žydų genocido aukoms atminti Antšunijų kaime, M. Mažvydo ir M. Liuterio skulptūrų evangelikų liuteronų bažnyčios fasado nišose autorius. Jo projektuoti ir statyti paminklai Lietuvos savanoriui  Pranui Litvinui, Lietuvos savanoriui, vyresniajam leitenantui Leonui Kybartui, žuvusiam 1920 m.

Pagal A. Bagdono projektą pastatytas paminklas stalinizmo aukoms atminti Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje. Ne vienos bažnyčios altoriai papuošti A. Bagdono sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant užmokesčio už darbą, kūrybą, neretai pačiam ieškant medžiagų savo projektams įgyvendinti.

Žinoma, buvo pagalbininkų, bendraminčių, padėjusių realizuoti sumanymus, tačiau didžiausia padėjėja buvo žmona – šviesios atminties Elena Bagdonienė. Abu Bagdonai buvo sukūrę puikią sodybą, kurią kaip muziejų aplankydavo daug turistų ir miesto svečių.

A. Bagdonas suprato savo darbo prasmę. Jis stengėsi dirbti nepriklausomai Lietuvai, priklausė rajono Sąjūdžio tarybai. Abu su žmona 1989 m. pasiuvo Tauragės vėliavą, su kuria Sąjūdžio atstovai važiavo į mitingus Vilniuje. Bagdonas dalyvavo mitinguose Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją prie Parlamento. Ir ne tik dalyvavo, bet ir stengėsi viską įamžinti. Jis nepaleisdavo iš rankų filmavimo kameros ir svarbiuose valstybės gyvenimo įvykiuose, ir vėliau. Jis filmavo ir fotografavo tautodailės veteranus, jų darbus, sutelkė juos, rašydamas atsiminimų knygas „Žmogui reikia grožio“ ir „Kūrėm grožį“.

1994 m. A. Bagdonui suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas. Jis buvo pirmasis, kuriam suteiktos šios regalijos.  Jo atminimas įamžintas ir „Šimtmečio tauragiškių“ sienelėje, skirtoje atkurtos Lietuvos šimtmečiui,  Tauragėje. Į amžinybę liaudies meistras iškeliavo 2015 m.

Ekspozicijos pristatymą lydės muzikos garsai

Platus ir įvairiaspalvis buvo tautodailininko, Tauragės garbės piliečio Antano Bagdono kūrybinis kelias. Paminėti ir prisiminti iškilų menininką Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia rugpjūčio 10 d., 13 val., II korpuso antrame aukšte įkurtos A. Bagdono kūrinio ekspozicijos salėje.

Geriausių tautodailininko darbų apsuptyje renginio svečiai išgirs muziejininkės-etnografės Renatos Jančiauskienės parengtą pranešimą „Ką simbolizuoja A. Bagdono sukurtos kaukės“, liaudies meistro bendražygių Genovaitės Digaitienės-Kairevičiūtės bei Zenono Radvilo atsiminimus.

Ekspozicijos pristatyme taip pat dalyvaus jaunųjų talentų duetas – pasaulyje jau išgarsėjusi šešiolikmetė tauragiškė smuikininkė Agnė Gečaitė ir jos partneris, akordeonistas Jonas Vozbutas, džiuginsiantys svečius savo atliekamais klasikinės muzikos kūriniais. 

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ informacija