2025 m. lapkričio 17-20 d. Vokietijoje muziejininkai, dirbantys su ekspozicijų ir parodų kūrimu, lankėsi Klimahaus Bremerhaven – viename iš ryškiausių klimato tematikai skirtų patyriminio mokslo muziejų Europoje. Vizito tikslas buvo iš arti susipažinti su klimato kaitos ekspozicijų struktūra, edukacinių programų kūrimo principais bei tvarumo sprendimais muziejaus veikloje ir įvertinti, kaip šios praktikos galėtų būti pritaikytos mūsų muziejuje.

Klimahaus Bremerhaven – įspūdinga kelionė 8° rytų ilgumos meridianu

Klimahaus – tai 2009 m. atidarytas išskirtinis mokslo ir klimato kaitos patyriminis muziejus, kasmet sulaukiantis daugiau nei 400 000 lankytojų. Jo koncepcijos pagrindas – kelionė 8° rytų ilgumos meridianu, leidžianti lankytojams per pojūčius patirti skirtingas klimato zonas nuo Šveicarijos Alpių iki Antarktidos ir Samoa salų. Muziejus išsiskiria paveikia architektūra, mokslo, emocijos ir žmogaus istorijų deriniu, gebėjimu sudėtingą klimato kaitos temą pateikti nemoralizuojant, bet skatinant sąmoningumą.

Darbo stebėjimo veiklos ir patirtys

Visų darbo stebėjimo dienų metu muziejaus darbuotojai intensyviai dalyvavo konsultacijose su Klimahaus parodų rengimo skyriaus vadove, muziejaus geofizike, ekspozicijų ir edukacijų specialistais. Stebėta edukacija „Tie, kurie keičia pasaulį“, analizuotos nuolatinės ir laikinosios ekspozicijos, edukacinės erdvės bei muziejaus veiklos organizavimo principai. Šios veiklos sudarė sąlygas nuosekliai įsigilinti į keturias pagrindines temas, kurios yra tiesiogiai susijusios su šiuolaikinio muziejaus vaidmeniu klimato kaitos kontekste.

Pirmoji tema – tvaraus muziejaus koncepcija – leido suprasti, kaip tvarumo principai Klimahaus muziejuje yra integruojami ne kaip atskira iniciatyva, bet kaip kasdienės veiklos norma. Analizuojant muziejaus infrastruktūrą ir veiklos organizavimą, buvo atkreiptas dėmesys į minimalų popieriaus naudojimą, perdirbtų medžiagų taikymą, privalomą atliekų rūšiavimą bei tvarią muziejaus valgyklos koncepciją. Ši patirtis paskatino refleksiją apie realias galimybes panašius sprendimus taikyti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, ypač kasdienėje veikloje ir edukaciniuose procesuose.

Antroji tema buvo interaktyvi edukacija klimato ir tvarumo temomis. Stebėta edukacija ir pokalbiai su edukatoriais atskleidė, kad Klimahaus edukacinėse programose sąmoningai vengiama moralizavimo, o vietoje to akcentuojamas pozityvus požiūris, emocinis įsivertinimas ir kritinis mąstymas. Didelis dėmesys skiriamas skirtumui tarp individualių veiksmų ir sisteminių, politinių sprendimų, taip pat naudojamos sąvokos footprint ir handprint, skatinančios mąstyti ne tik apie žalą, bet ir apie galimą teigiamą poveikį.

Trečioji tema – klimato kaitos ekspozicijos ir patyriminės erdvės – buvo nagrinėjama analizuojant ekspozicijų dizainą, pasakojimo struktūrą ir jutimines patirtis. Klimahaus pavyzdys parodė, kad klimatas pristatomas kaip žmonių gyvenimus formuojanti realybė, o lankytojas tampa aktyviu kelionės dalyviu, patiriančiu skirtingas klimato zonas per temperatūrą, garsą ir vaizdą. Ši analizė paskatino įvertinti, kaip Tauragės muziejaus esamos ekspozicijos galėtų būti papildytos klimato ar tvarumo elementais net ir netiesiogiai, pasitelkiant pasakojimą ar patyriminius sprendimus.

Ketvirtoji tema – bendruomenės įtraukimas ir sąmoningumo ugdymas – atskleidė, kad nors vietinės bendruomenės įtraukimas Klimahaus muziejuje nėra pagrindinis strateginis prioritetas, vis dėlto naudojami tam tikri veiksmingi sprendimai, tokie kaip vietinių moksleivių kūrybos integravimas į ekspozicijas, lankytojų atsiliepimų rinkimas per QR kodus ar vietinių įmonių finansuojami apsilankymai mokykloms. Diskusijų metu buvo analizuojama, kaip šie pavyzdžiai galėtų įkvėpti stipresnį bendruomenės įtraukimą Tauragės krašto muziejuje, ypač per edukacines veiklas ir projektus.

Nuo vidinių mokymų – prie muziejaus tvarumo praktikos

Muziejininkai savo patirtis kolegoms pristatė vidiniuose mokymuose 2026 m. sausio 27 d. Vidinių mokymų tikslas buvo ne tik pasidalinti naujomis žiniomis, bet ir kartu ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti muziejaus tvarumo strategijoje. Šis darbo stebėjimo vizitas leido giliau suprasti, kaip klimato kaitos temos gali būti perteikiamos patyrimiškai ir paveikiai, pasisemti idėjų naujoms edukacinėms programoms, sustiprinti požiūrį į tvarumą kaip muziejaus veiklos strategiją, o ne atskirą projektą, numatyti konkrečius žingsnius, kaip šias patirtis adaptuosis Tauragės krašto muziejuje „Santaka“.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga pagal Erasmus+ programą

^⁎Šis tekstas atspindi tik autoriaus nuomonę. Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija neatsako už jame pateikiamą informaciją.