Parodoje „Lietuvininkai“ kovo 6 d. penktadienį 16 val. Tauragės pilies menėse kviečiame susipažinti su keturiomis Mažosios Lietuvos asmenybėmis, veikla ir kūryba formavusiomis regiono tapatumą:
1. Mažosios Lietuvos patriarchu Martynu Jankumi (1858 – 1946), kuris dar tarpukario metais, kaip spaustuvininkas ir publicistas, tapo krašto legenda. Jo indėlis, leidžiant laikraštį “Aušra”, nepraranda aktualumo iki šiol.
2. Klaipėdos krašto dailininku, tremtiniu Adomu Braku (1886 – 1952), sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis Altajaus krašte atvaizdavusiu savo kasdienybę ir prisiminimus apie Mažąją Lietuvą.
3. Rašytoja, Klaipėdos krašto gyvenimo metraštininke Ieva Simonaityte (1897 – 1978), kurios darbuose atsispindi plataus istorinio tarpsnio lietuvininkų likimas ir iššūkiai, susidūrus su germanizacijos politika ir svetimos kultūros įsiveržimais.
4. Architektu Arvedu Kybrancu (1930 – 1997), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų sūnumi, išsaugojusiu savo identitetą per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. A. Kybranco kūrybiniai sprendimai buvo įgyvendinami visoje Lietuvos teritorijoje, nemaža jų dalis – Klaipėdos krašte.
Keturių lietuvininkų pasakojimai bus kuriami pasitelkiant autentiškus, pirmą kartą eksponuojamus kūrybinės veiklos dokumentus, fotografijas, prisiminimus iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.
Šiemet Vasario 16-ąją, minėdami ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, švenčiame ir Užgavėnes. Fotografuodami šviesios atminties tautodailininko, Tauragės garbės piliečio Antano Bagdono kūrinius atkreipėme dėmesį į jo sukurtas keramines ir medžio kaukes. Čia šypsosi kumpanosis geruolis, čia viliokė raganiukė žandus išpūtusi juokiasi, ten vypso barzdotas apipešiotas velniūkštis. Kiek žavių emocijų! Visai kaip per Užgavėnes.
Šiandien Tauragės krašto muziejus mini 30-ties metų jubiliejų!Dėkojame ilgamečiams muziejaus darbuotojams, rėmėjams, partneriams, visiems kurie prisidėjo kuriant ir puoselėjant muziejų. O rugsėjo 4 d. susitikime muziejaus 30-mečiui skirtuose renginiuose!
Dingusi Tauragė: 1939-1945 Tauragė – pasienio zonoje. 1567 m. čia veikė net karališkoji muitinė. Miestas visada buvo ribinėje pozicijoje, stipriai nukentėdavo vykstant karams. Šiame krašte, skirtingai negu kitose Lietuvos vietose, išliko mažai dvarų, tačiau miestas turi savo pilį, kokios niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Perteikiamas tragiškas miesto likimas Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ padės nusikelti į praeitį […]