Ką tik nuaidėjo per Lietuvą savivaldos rinkimai, kurie yra vienas pagrindinių demokratijos elementų. Keičiantis istorijos tarpsniams keitėsi administracinių vienetų ribos ir savivaldos formos.
1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę, reikėjo sukurti ir naują savivaldą. Nuspręsta, kad savivaldybės bus dviejų pakopų – parapijų (vėliau valsčių) ir apskričių. Vietos valdžios kūrime buvo suteikta daug laisvės vietinei iniciatyvai, todėl kilo nemaža sumaištis. Organizuoti parapijų komitetus nuspręsta dėl to, kad parapijų ribos amžių sandūroje vienos pastoviausių ir mažiausiai kintančios. Vyriausybės paskelbtame atsišaukime, gyventojai buvo raginami kurti vietos valdžią, tad dažnai atsišaukimas skelbtas tiesiog bažnyčioje iš sakyklų, o rinkimai vyko pasibaigus pamaldoms.
Pirmųjų savivaldybių rinkimai beveik visur buvo visuotiniai, tačiau ne visur tiesioginiai ir slapti. 1918 metų gruodį Skaudvilėje įvyko pirmasis parapijų suvažiavimas ir išrinktas Skaudvilės apskrities komitetas, kurio pagrindinis tikslas buvo užtikrinti saugumą. Komitetui iš pradžių sekėsi, tačiau įsitvirtinimui trukdė krašte siautėję bermontininkai. 1919 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausybė nustatė naują administracinį padalijimą. Apskrities centru tapo Tauragė, o Skaudvilė valsčiumi. Skaudvilės valsčiaus administracija tarpukariu dirbo dabartiniame Skaudvilės krašto muziejaus pastate.
