Jau vasario mėnesį pakviesime jus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi. 500 vnt. tiražu išleistą storoką 350 puslapių knygą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Džiaugiamės vaisingu bendradarbiavimu su autoriumi. Nuoširdžiai dėkojame „Tauragės kurjerio“ laikraščio redakcijai už leidimą pasinaudoti straipsniais, kurie per eilę metų išsibarstė laikraščio priedo – „Taurragis“ puslapiuose. Dabar visi Alvido atradimai suguls vienoje knygoje.
Daug faktų pačių tauragiškių kraštotyrininkų ir istorikų jau aprašyti įvairiuose straipsniuose bei „Tauragės enciklopedijoje“. Tačiau pastaraisiais metais kraštietis Vilniuje gyvenantis žurnalistas A. Jancevičius atrado daug įdomios, mažai kam žinotos ar netgi visai negirdėtos Tauroggeno, Tavrigo, Tauragės praeities gyvenimo informacijos.
Kaip pratarmėje rašo autorius, ilgus dešimtmečius būdama Rusijos imperijos ir Prūsijos, vėliau – Sovietų Sąjungos ir Vokietijos pasienio miestu, Tauragė, tiesiogine prasme, tapo daugelio ryškiausių Europos istorijos įvykių dalyve ir liudininke. Čia lankėsi asmenybės, kurių pavardes šiandien randame įvairiuose enciklopediniuose leidiniuose, istorijos vadovėliuose. Deja, kalbėdami apie tai dažniausiai prisimename vien Požerūnų malūne 1812 m. pasirašytą Tauragės konvenciją.
Plačiai nuskambėjęs faktas, jog prieš karą Tauragėje gyveno vieno turtingiausių pasaulio žmonių Romano Abramovičiaus tėvai ir seneliai. Žinoma ir apie garsiojo amerikiečių rašytojo Džeromo Selindžerio prosenelių gyvenimą mieste prie Jūros. Plačiai nuskambėjęs prieš keletą dešimtmečių kolegos žurnalisto Aleksandro Morozovo išaiškintas prancūzų literatūros klasiko O. de Balzako apsilankymas Tauragėje 1843 m.
Tarp pasaulyje garsėjusių išeivių iš Tauragės gana nemažai žydiškų pavardžių. Ir tai suprantama. Brokhauso ir Efrono žydų enciklopedijos duomenimis, 1847 metais Tauragės žydų bendruomenę sudarė 410 asmenų. Gaurėje jų buvo 314, Skaudvilėje 204, Jurbarke 2527, Šilalėje 747. Po penkiasdešimties metų, 1897 metais, vykęs surašymas parodė, jog Tauragėje iš 6655 gyventojų 3634 buvo žydų tautybės. Skaudvilėje šie skaičiai siekė 1390 ir 1012, Šilalėje 1406 ir 786, Eržvilke 709 ir 353, Jurbarke 7391 ir 2350. Beje, palyginimui, 1833 metais Tauragėje gyveno tik 630 žmonių. Enciklopedija pabrėžia, kad, pavyzdžiui, 1910 metais Tauragės žydų bendruomenė turėjo talmudą – torą ir pradinę dvimetę žydų liaudies mokyklą.
Tikimės, kad naujos atsivėrusios žinios sudomins platų ne vien Lietuvos smalsuolių ratą ir į daugelį istorijos faktų leis pažvelgti naujai.
Direktorės pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas
Darius Kiniulis

Dalijamės 2023 metais Ugnės Kačkauskaitės parašyta recenzija apie Pauliaus Markevičiaus meninę akciją „Džiaugsmo upė“. Tauragėje ši meninė akcija vyks 05 31 d. 12 val. Bažnyčių gatvėje. „Ryški vakaro šviesa lydėjo Aušros Vartų praėjimą, kai juodais drabužiais bei akiniais apsitaisiusios penkios žmogystos grindiniu išjudėjo žemyn. Šepečiais gynė taip pat juodus, kiek didesnius nei obuoliai plastiko kamuolius. […]
1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius–Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas–Skaistgiris. Per […]
Joninės – gražiausia kalendorinio ciklo šventė, nes švenčiama pačiu maloniausiu šiltuoju vasaros laiku. Šią šventę, kitaip vadinamą Rasos vardu, lietuviai šventė nuo seniausių laikų. Žemdirbio žvilgsnis dažnai krypsta į dangų, į saulę. Kad tik lietus nepermerktų nupjauto šieno, kad neišdegintų pasėlių… Linguoja galva žmogus ir susirūpinęs spėja: leidžiasi raudona saulė – vėjas, balta – Dievulis […]