Jau vasario mėnesį pakviesime jus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi. 500 vnt. tiražu išleistą storoką 350 puslapių knygą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Džiaugiamės vaisingu bendradarbiavimu su autoriumi. Nuoširdžiai dėkojame „Tauragės kurjerio“ laikraščio redakcijai už leidimą pasinaudoti straipsniais, kurie per eilę metų išsibarstė laikraščio priedo – „Taurragis“ puslapiuose. Dabar visi Alvido atradimai suguls vienoje knygoje.
Daug faktų pačių tauragiškių kraštotyrininkų ir istorikų jau aprašyti įvairiuose straipsniuose bei „Tauragės enciklopedijoje“. Tačiau pastaraisiais metais kraštietis Vilniuje gyvenantis žurnalistas A. Jancevičius atrado daug įdomios, mažai kam žinotos ar netgi visai negirdėtos Tauroggeno, Tavrigo, Tauragės praeities gyvenimo informacijos.
Kaip pratarmėje rašo autorius, ilgus dešimtmečius būdama Rusijos imperijos ir Prūsijos, vėliau – Sovietų Sąjungos ir Vokietijos pasienio miestu, Tauragė, tiesiogine prasme, tapo daugelio ryškiausių Europos istorijos įvykių dalyve ir liudininke. Čia lankėsi asmenybės, kurių pavardes šiandien randame įvairiuose enciklopediniuose leidiniuose, istorijos vadovėliuose. Deja, kalbėdami apie tai dažniausiai prisimename vien Požerūnų malūne 1812 m. pasirašytą Tauragės konvenciją.
Plačiai nuskambėjęs faktas, jog prieš karą Tauragėje gyveno vieno turtingiausių pasaulio žmonių Romano Abramovičiaus tėvai ir seneliai. Žinoma ir apie garsiojo amerikiečių rašytojo Džeromo Selindžerio prosenelių gyvenimą mieste prie Jūros. Plačiai nuskambėjęs prieš keletą dešimtmečių kolegos žurnalisto Aleksandro Morozovo išaiškintas prancūzų literatūros klasiko O. de Balzako apsilankymas Tauragėje 1843 m.
Tarp pasaulyje garsėjusių išeivių iš Tauragės gana nemažai žydiškų pavardžių. Ir tai suprantama. Brokhauso ir Efrono žydų enciklopedijos duomenimis, 1847 metais Tauragės žydų bendruomenę sudarė 410 asmenų. Gaurėje jų buvo 314, Skaudvilėje 204, Jurbarke 2527, Šilalėje 747. Po penkiasdešimties metų, 1897 metais, vykęs surašymas parodė, jog Tauragėje iš 6655 gyventojų 3634 buvo žydų tautybės. Skaudvilėje šie skaičiai siekė 1390 ir 1012, Šilalėje 1406 ir 786, Eržvilke 709 ir 353, Jurbarke 7391 ir 2350. Beje, palyginimui, 1833 metais Tauragėje gyveno tik 630 žmonių. Enciklopedija pabrėžia, kad, pavyzdžiui, 1910 metais Tauragės žydų bendruomenė turėjo talmudą – torą ir pradinę dvimetę žydų liaudies mokyklą.
Tikimės, kad naujos atsivėrusios žinios sudomins platų ne vien Lietuvos smalsuolių ratą ir į daugelį istorijos faktų leis pažvelgti naujai.
Direktorės pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas
Darius Kiniulis
Šiandien Tauragės krašto muziejus mini 30-ties metų jubiliejų!Dėkojame ilgamečiams muziejaus darbuotojams, rėmėjams, partneriams, visiems kurie prisidėjo kuriant ir puoselėjant muziejų. O rugsėjo 4 d. susitikime muziejaus 30-mečiui skirtuose renginiuose!
Tauragės turizmo informacijos centras vykdo projektą, kurio metu vykdomos gyventojų aktyvumą skatinančios veiklos, skatinamas savarankiškas gyventojų keliavimas bei turizmo paslaugų vystymas Tauragės rajone. Projekto metu įtraukiamos daugiavaikės šeimos ir šeimos, kurioms teikiamos socialinės paslaugos, turizmo paslaugų teikėjai, vietos bendruomenės. 2019-10-01 buvo įvykdytas pirmasis projekto etapas. Turizmo paslaugų teikėjams suorganizuotas seminaras „Aktyvaus poilsio skatinimas ir turizmo […]
Energetinis perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių yra būtinas, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir išvengti negrįžtamų klimato pokyčių. Tauragėje pirmąkart organizuota „Klimato savaitę 2024“, kurioje buvo parodytas menininkės Monikos Dirsytės performansas „CO2“. Šis meninis vyksmas aktualizuoja itin svarbią šiandienos temą – žaliosios energijos svarbą mūsų pasaulyje. PIRMOJI PERFORMANSO VALANDA BUVO TRANSLIUOTA TIESIOGIAI MUZIEJAUS FACEBOOK KANALE. Performanso metu […]