Dingusi Tauragė:1939-1945
2020 gruodžio 17

Dingusi Tauragė: 1939-1945

Tauragė – pasienio zonoje. 1567 m. čia veikė net karališkoji muitinė. Miestas visada buvo ribinėje pozicijoje, stipriai nukentėdavo vykstant karams. Šiame krašte, skirtingai negu kitose Lietuvos vietose, išliko mažai dvarų, tačiau miestas turi savo pilį, kokios niekur kitur Lietuvoje nepamatysite.

Perteikiamas tragiškas miesto likimas

Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ padės nusikelti į praeitį ir geriau suprasti, kaip anksčiau atrodė kai kurios Tauragės vietos. XIX a. ir XX a. pr. Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač 1915 m. miestą itin smarkiai subombardavo Vokietijos kariuomenė. Tauragė tapo labiausiai sugriautu Lietuvos miestu. Galime tik spėlioti apie alternatyvią istoriją, tačiau buvimas greta daug labiau išsivysčiusios Rytų Prūsijos, o greitai ir prisijungtas Klaipėdos kraštas, padėjo miestui greit atsigauti. Būtent tarpukario Lietuvoje sparčiai dygo gražūs mūriniai namai, buvo grindžiamos gatvės, įvedamas vandentiekis, plačiai naudota elektra. Iki Hitlerio įvestų ribojimų, klestėjo prekyba su Tilže. Tauragiškiai ir apylinkių žmonės veždavo savo produkciją į Panemunės bei Tilžės turgus. O tilžiškiai neretai atvykdavo apsipirkti pigesnių ūkio gėrybių į Tauragę. Centrinės miesto gatvės pasipuošė įstabios architektūros, daugiausia dviaukščiais namais.

Deja, atėjus Antrajam pasauliniam karui, miestas jau pirmą karo veiksmų dieną 1941 m. birželio 22 d. virto griuvėsių krūva. Paskui dar kartą buvo suniokotas frontui ritantis atgal 1944 m. Sovietiniu pokariu retas kuris pastatas buvo atstatytas ir išsaugotas. Dauguma griuvėsių nugriauti, jų vietoje ėmė kilti neišraiškingi standartiniai plytiniai daugiabučiai. Būta dar ambicingesnių planų statyti didingus sovietų valdžios įstaigų pastatus ir nugriauti evangelikų liuteronų bažnyčią. Laimei tai netapo realybe, nors centrinė dabar jau nebeegzistuojančios Kęstučio gatvės atkarpa panaikinta visiškai ir paversta parku. Šiandien žiūrint į prieškarines ir karo laikų nuotraukas kartais sunku, ar net beveik neįmanoma atskirti, kurioje vietoje fotografuota.

Virtualus turas nukels į „dingusį“ miestą

Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuoto projekto metu sukurta internetinė virtuali platforma, kurioje ant žemėlapio galima pasirinkti 6 objektus. Paspaudę ant kompiuterine grafika sumodeliuoto, jau nebeegzistuojančio pastato, nusikelsime į dailininko nupieštą konkrečios vietos panoramą, po kurią galime laisvai žvalgytis. O kad palyginti ir įsivaizduoti būtų lengviau, yra galimybė įsijungti šių laikų panoraminę nuotrauką ir patiems lyginti neįtikėtinus laiko pokyčius. Apie kiekvieną panoramą galima išklausyti pasakojimą bei pasiskaityti plačiau. Kai kurie namai panoramoje turi dar ir aktyvų tašką, ant kurio paspaudus pateikiamas pasakojimas bei nuotraukų galerija, susijusi su konkrečia vieta.

Temos ir panoramos yra šešios: kultūra, turgus, verslas, tiltai, sinagogos, religija. Iš nuotraukų atkurti 7 trimačiai pastatai: Šaulių rūmai (vieninteliai atstatyti), plieninis arkinis Vytauto tiltas, milijonieriaus Juozo Zableckio namas, senoji ir naujoji mūrinės sinagogos, A. Dainevičiaus kepykla ir turbūt svarbiausia – Tauragės apskrities valdybos pastatas. Šiuos pastatus galima patiems apžiūrėti iš visų pusių, tiesiai interneto naršyklėje.

Pateikiamas ir originalus, niekur nepublikuotas istoriko dr. Arūno Vyšniausko tekstas apie Antrojo pasaulinio karo pradžią Tauragėje, kuris sunaikino senąjį miesto veidą. Minėtas istorikas Vokietijos archyve surado ir 1941 m. birželį iš važiuojančio karinio automobilio filmuotos medžiagos su užfiksuotais Tauragės griuvėsiais. Tai trumpas, tačiau jaudinantis ir dar nežinotas įamžintos istorijos šaltinis.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Istorijos – etnografijos skyriaus vedėjas laikinai einantis direktoriaus pareigas

Fotografijos:https://we.tl/t-IFNQoQvj3k

Sugriauta Tauragė. Vokiečių karinė žvalgybinė nuotrauka (apie 1944 m.)

Tauragė, Dariaus ir Girėno al. ir Vytauto g. kampe stovėjęs pastatas (1941)

Tauragės mokytojų seminarija 4 deš. Dariaus ir Girėno al.

Tauragės pilis tarpukariu

Vytauto bei Dariaus ir Girėno g. sankirta 1936. Prieky Zableckio namas-vaistinė

Tauragės apskrities valdyba (1935)

Panoraminės iliustracijos, kurios bus naudojamos platformoje aut. Martynas Aužbikavičius

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Paskutiniam trėmimui į Sibirą 70: operacija „Ruduo“
2021 spalio 1

Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (be jų būta ir mažesnių). Pirmas trėmimas buvo 1941 m. birželio 14–18 dienomis vykęs ir tikėtina nutrauktas nacistinei Vokietijai birželio 22 dieną užpuolus stalinistinę Sovietų sąjungą. Kiti trėmimai vyko jau pasibaigus antrajam […]

LIETUVININKAI parodos atidarymas
2020 kovo 12

Kovo 6 d. 16 val. visuomenei pristatyta mėnesį pilies menėse veiksianti paroda „Lietuvininkai“. Pristatyti ją iš Vilniaus atvyko viena iš parodos rengėjų, Literatūros ir meno archyvo darbuotoja istorikė Severija Subačiūtė. Jaukaus vakaro metu pristatytos keturios asmenybės: mums labai artimas spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos patriarchas, Bitėnuose gyvenęs Martynas Jankus. Taip pat dailininkas Adomas Brakas, rašytoja Ieva Simonaitytė, […]

KVIEČIAME SAVANORIAUTI MUZIEJUJE!
2021 gruodžio 8

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ yra inovatyvi atminties institucija. Saugome krašto istorijos ir kultūros artefaktus, pristatome gamtinę įvairovę, organizuojame fotografijos, tautodailės, šiuolaikinio meno parodas bei renginius, daug dėmesio skiriam kultūrinei edukacijai ir komunikacijai.  Kartu su mumis Tu: susidraugausi su muziejininkais, tyrinėsi Tauragės praeitį, kursi muziejaus ateitį, susipažinsi su lankytojais, įkvėpsi juos per edukacines veiklas ir renginius […]