Lietuvos ir Pasaulio fotografijos leidiniuose plačiai nuskambėjusi fotografo Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“ atkeliavo į Tauragės fotografijos galeriją. „Fotografas penkerius metus dokumentavo nykstančius Lietuvos kaimo žmones, stebėdamas gyvenimą įprasminančias kasdienybės detales ir artimų žmonių ryšį atskleidžiančias jų bendravimo akimirkas“ pastebi menotyrininkas Tomas Pabedinskas. Parodoje taip pat eksponuojami kelionių po kaimus metu rasti artefaktai, bei Lamės Kiškūnės sukurtas kvapas, kuris Laimės įsivaizdavimu spindi iš Tado Kazakevičiaus kūrybos.
Humanistinės fotografijos idėjas galime pastebėti ir Lietuvos fotografijos mokyklos praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Antanui Sutkui, Aleksandrui Macijauskui, Romualdui Požerskiui buvo svarbu net tik dokumentuoti to meto kultūrinį, socialinį gyvenimą, bet ir atskleisti „gilesnius“ dalykus: žmogaus emocijas, psichologiją, tarpusavio ryšį. Fiksuoti konkrečius kasdienybės momentus ir kartu peržengti jų ribas, savo darbais atvaizduoti „amžinus“ humanistinius idealus, fotografams padėdavo tam tikri kūrybiniai sprendimai, suformavę jų darbų vaizdinę kalbą.
2016 metų Tarptautinio simpoziumo metu, Lietuvos humanistinės fotografijos grandas Antanas Sutkus pastebėjo, jog nėra pakankamai skiriama dėmesio sodybų bei kaimiškosios kultūros nykimo fiksavimui, tačiau jau tuo metu Tadas Kazakevičius gilinosi į šią temą. 2020 metais Tadas Kazakevičius pristato 6 metų darbą, savo kaimo žmogaus nykimo interpretaciją. Pasirinkdamas fotografijos strategijas autorius palieka daug vietos impulsyvumui bei netikėtumo faktoriui, nes motociklu vykdamas fotografuoti jis neturėjo aiškaus dienos tikslo. Objektus autorius pastebi atsitiktinai.
Autorius pristatydamas vieną iš savo darbų pasakoja bendravęs su Lietuvoje gerai žinomu fotografu Gintautu Trimaku, kurio įžvalga atskleidė tikrąjį Tado Kazakevičiaus atspirties tašką – jį patį. „Tu, iš tiesų, ne šiuos vaikus fotografavai, o save patį vaikystėje.“ Tikriausiai dėl šios priežasties nuotraukos spinduliuoja šiluma ir meile.
Šią parodą taip pat papildo ir prie fotografijose esančių herojų priartina rasti žmonėms nebereikalingi daiktai, kuriems parodos autorius suteikė antrą gyvenimą ir tapo neatskiriama pasakojimo apie Lietuvos kaimą dalimi.
Kviečiame aplankyti parodą iki š. m. lapkričio 30 dienos, Tauragės muziejaus fotografijos galerijoje.
Juozas Petkevičius

Šią savaitę Versmės gimnazijos dešimtokai, sugūžėję į istorijos ekspoziciją, turėjo išskirtinę galimybę išvysti „Mūsų vėliavos 1918–1940“ parodą, atvežtą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Šis unikalus tarpukariu veikusių šalyje visuomeninių organizacijų vėliavų rinkinys yra sunkiai prieinamas plačiajai visuomenei, todėl žinomas tik siauram specialistų ratui. Muziejaus edukatorė pristatė po 83 metų pertraukos į Tauragę […]
Kaimynai, gyvenantys ant pilies pastato stogo – sidabriniai kirai – pagaliau išperėjo jauniklius. Porą savaičių pilies darbuotojai ir lankytojai stebėjo kaip ant stogo tūpčiodavo tris pūkuoti storuliai, tačiau praėjusi lietinga naktis kirams tapo pražūtinga. Pirmadienio ryto atėjusius į darbą žmones pasitiko triukšmaujantis kirų būrys. Triukšmavo jie ne be priežasties. Kirų šeima neteko vieno paukščiuko. Likusieji […]
Slemo sąvoka 2023 metais tampa per siaura, be to, kultūros lauke matyti tendencijos, kad sakytinis žodis iš naujo permąstomas ir tam apibūdinti ieškoma naujų žodžių. Spalio 12 d. „Tauragės SLAM UP vakaro“ lankytojai girdėjo tekstus, artėjančius link „stand up“ žanro, nukrypstančius į istorijų pasakojimą, angliškai vadinamą storryteling‘ą. Buvo neįmelodintų repo tekstų. Išpažintinės poezijos. Eilėraščių, primenančių […]