Moderniai įrengtame muziejaus archeologijos bokšte dalyviai susipažins su baltų gentimis, Tauragės regione gyvenusiais skalviais ir žemaičiais. Išvys archeologinių kasinėjimų metu atrastus darbo įrankius, ginklus, papuošalus, išgirs ir pamatys jų raidą bėgant šimtmečiais. Piliakalnių įrengimas demonstruojamas naudojant papildytos realybės interaktyvią smėlio dėžę. Vaikai patys išbandys piliakalnių statybą kinetiniu smėliu, kas gynybinius apkasus, kanalus ir įtvirtinimus.
Praktinėje užsiėmimo dalyje dalyviai mokysis, kaip taisyklingai išmatuoti būsimų archeologinių tyrimų perkasą, kokius įrankius naudoti ir stebės kaip vyksta kasinėjimų eiga. Žiūrės animacinį filmuką apie skalvius, stebės tik tamsoje šviečiančius baltų simbolius bokšto skliaute bei sužinos jų reikšmę. Ir, žinoma, patys smėlyje ieškos radinių.
Kaip užsisakyti? info@tauragesmuziejus.lt arba +370 676 87 756
Prašome informuoti iš anksto dėl edukacijos dalyvių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Skirta: 1–6 kl. mokiniams
Grupė: Iki 20 asmenų
Kaina: 3 €/asm.
Trukmė: 45 min.
Adresas: Tauragės krašto muziejus „Santaka“,Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė
Edukacija yra įtraukta į Kultūros paso programą. 1–6 klasių mokinius registruokite čia

Rėmėjai:

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su fotografijos atsiradimo istorija ir vienu iš fotografijos gavimo būdų – fotograma. Tai procesas, kai nuotrauka daroma be fotoaparato, apšviečiant jautrią šviesai medžiagą, ant kurios gali būti sudėti įvairūs daiktai bei objektai. Nuotraukoje atsispindės grafinė daikto projekcija juodame fone. Moksleiviai fotografijos laboratorijoje esant raudonam apšvietimui iš savo kuprinėse esančių smulkių […]
Edukacijos metu susipažinsite su molio pasauliu, keramika bei baltiškais simboliais. Kūrybinio užsiėmimo metu kiekvienas galės savo rankomis pasigaminti unikalų keramikos dirbinį, papuoštą baltiškais simboliais ir ornamentais. Sukurtus dirbinius galėsite pritaikyti kaip dekoracijas Kalėdų eglutei, Velykų šventei ar kitai progai. Tai puiki galimybė ne tik išbandyti darbą su moliu, bet ir kūrybiškai pažinti baltų kultūrą, simbolių […]
Skaudvilės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1760 m. Tuomet gyvenvietė buvo linijinio plano ir kūrėsi pagal kelią vadinamą „laisvuoju vieškeliu“. Skaudvilė pradėjo plėstis XIX a. vid., nutiesus tarptautinį Tilžės-Rygos traktatą, kuomet galutinai susiformavo ir radialinis miestelio planas, nepakitęs iki šių dienų. Šiandien, istorinė miesto dalis saugoma, kaip urbanistikos paminklas. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai keliaus […]